Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Matonienė DELFI tvirtino, kad Lietuvoje kompensacijas gaunantiems žmonėms renovacija apskritai nieko nekainuoja, o ateityje dar planuojama ieškoti naujų priemonių, kurios paskatintų žmonės renovuoti savo būstus.
Pakruojo rajono savivaldybė 34 butų savininkams nurėžė beveik 2900 Lt kompensacijų už gruodžio mėnesio šildymą. Vidutiniškai išeitų, kad vienas butas neteko 83,5 Lt.
„Kai viskas buvo paaiškinta, tada jie suprato. Kiti nežinojo apie renovaciją arba to nesureikšmino. Žinoma, kiekvienam tai pinigas, tačiau reikia pagalvoti, kad reikia renovuoti namus“, – DELFI sakė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.
Ji teigė kol kas neturinti duomenų, kiek butų gali negauti pusės kompensacijų už sausio šildymą.
Galimybė perpus mažinti kompensaciją už šildymą atsirado Seimui pakeitus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Kitais metais, jeigu namas nesutiks su renovacija, bus galima nurėžti ir 100 proc. kompensacijos.
Žmonės išsigando
Tačiau tokios priemonės ne visus paskatina pakeisti nuomonę. Su renovacija nesutikusio daugiabučio Mindaugo gatvėje dalį butų vienijančios bendrijos pirmininkė Janina Kacilevičienė DELFI sakė pati netekusi pusės kompensacijos.
„Kadangi mano alga nedidelė, todėl man priklausė 62 Lt kompensacijos, bet gavau 31 Lt. Pas mus šildymas labai brangus, mano buto šildymo sąskaita už gruodį buvo 400 Lt, kai lauke buvo pliusinė temperatūra“, – tvirtino moteris.
Paklausta, kaip ketina gyventi, jeigu kitais metais visai nemokės kompensacijų, ji sakė: „Nežinau atsakymo, nežinau“.
„Baisiausia yra žmogui, kuris uždirba 1300 Lt, o kompensacijos negauna ir moka visą kainą už šildymą ir jam nėra šansų išsimokėti. Valstybė nepadės, jeigu tau trūksta kelių litų iki kompensacijos. Ką tokiam žmogui daryti?“, – piktinosi pašnekovė.
Bendrijos pirmininkės teigimu, žmonės nesutiko, kad jų daugiabutis būtų renovuotas todėl, kad juos išgąsdino paslaugos kainos.
„Mūsų namo žmonės yra garbaus amžiaus, išsilavinę ir tokį sprendimą priėmėme tik dėl neaiškumo ir nenuoseklumo. Iš pradžių žmonės susižavėjo renovacija, kai mums pasakė, kad jeigu žiemą mokėjome 400 Lt, tai ir toliau mokėsite 400 Lt, tik du šimtai keliaus bankui, o du šimtai – už šildymą. Dar prieš sąmatų skaičiavimą mes pateikėme, kiek reikėtų balkonų sutvarkyti, kiek laiptinės langų keisti. Bet mums vis tiek suskaičiavome, kad reikia viską keisti. Taigi net ir paprastam žmogui aišku, kad ne taip reikėjo sąmatas skaičiuoti“, – kalbėjo J. Kacilevičienė.
Be to, pasak bendrijos pirmininkės, gyventojams taip pat buvo naujiena, kad reikia mokėti 0,35 Lt administravimo mokestį už kvadratinį metrą nuo sprendimo pradėti renovaciją dienos.
Jos teigimu, pateiktais skirtingais variantais, viso namo renovacija kainuotų 1,9–2,5 mln. Lt.
„Kai gavome paskaičiavimus, kiek reikėtų mokėti, žmonės išsigando, nes vieno kambario butui pagal pirmąjį pigesnį variantą renovacija kainuotų 16 tūkst. Lt, o, pavyzdžiui, mano 58 kv. m butui – 32 tūkst. Lt“, – dar vieną priežastį įvardijo pašnekovė, pabrėžusi, kad namas galutinai neatsisako renovacijos idėjos.
Pašnekovės teigimu, kelios jos namo močiutės, pritariančios renovacijai, negalėjo dalyvauti susirinkime, nes buvo Vilniuje. Tačiau kadangi jos neturi pažymos iš gydytojo, taip pat neteko kompensacijų.
Iš šiai bendrijai priklausančių 20 butų septynių savininkai gauna kompensacijas.
Žmonės sutiko, bet vis tiek nukentėjo
Daugumo balsais renovacijos atsisakė ir Pakruojyje 1984 m. statyto Saulėtekio gatvės daugiabučio gyventojai.
Juos vienijančios bendrijos „Klevas“ pirmininkas Romualdas Bieliauskas DELFI tvirtino, kad jo daugiabutyje kompensacijos buvo nukirptos aštuonių butų savininkams, kurių dauguma pensininkai.
Tačiau jam pikčiausia, kad tie žmonės sutiko, jog daugiabutis būtų renovuotas, bet vis tiek neteko pusės kompensacijos.
„Jie pasirašė, kad nori renovacijos, tačiau nenorinčių buvo daugiau, todėl jiems vis tiek atėmė (pusę kompensacijos – DELFI). Žmonės prašė iš naujo balsuoti, bet nieko neišėjo, nes dokumentai jau Vilniui priduoti. Kuo jie kalti, tie pensininkai? Čia absurdo teatras, juk jie pasirašė, kad nori renovacijos. Mūsų savivaldybė vis nori būt pirma. Žmonėms siaubas. Bet, žinot, pensininkai kenčia ir viskas“, – piktinosi bendrijos pirmininkas.
Anot jo, 30 butų daugiabučio renovacija įvertinta daugiau nei 1 mln. Lt, o jame daugiausiai gyvena pensininkai arba arti pensijos esantys žmonės.
„Pas mus daugiausiai gyvena pensininkai, kam jiems toks krūvis. Va, pavyzdžiui, aš turiu keturių kambarių butą, jo renovacijai reikia apie 64 tūkst. Lt. Jeigu kas numirs, tai kam, vaikams tokią bėdą užkrauti? Renovacijos kainos labai didelės“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Jis apskritai abejoja renovacijos nauda.
„Aš abejoju, ar pavyks sutaupyti 50 proc. šilumos. Esu nufotografavęs šilumines trasas prieš ir po renovacijos. Tai po renovacijos virš trasų esanti žemė dar labiau atšyla nei prieš ją“, – tvirtino pašnekovas.
Todėl, anot R. Bieliausko, daugiabučio bendrija kitais metais apskritai norėtų atsijungti nuo centrinio šildymo.
„Mes galvojame atsijungti nuo centrinio šildymo ir namą šildyti dujomis. Mes manome, kad taip būtų kur kas pigiau. Aš jau septynerius metus dėl to kovoju, bet niekas neduoda leidimo, nes jiems neapsimoka leisti atsijungti. Jie sako, kad nebus pigiau, bet kaip nebus. Va, žinau, vienas namas atsijungė ir moka 300–400 Lt už visas komunalines paslaugas, o aš tik už keturių kambarių buto šildymą su gyvatuku sumokėjau 500 Lt“, – tvirtino jis.
Kartais tiesiog rėkia
Viešosios įstaigos „Pakruojo būstas“ vadybininkas Valdas Kanišauskas DELFI sakė, kad pirmajame renovacijos etape buvo numatyta įtraukti 18 daugiabučių, iš kurių 12 sutiko su renovacija, trys atsisakė ir trys dar neturi sprendimo.
„Yra daugiabučių, kurie pritarė renovacijai, tačiau dalis gyventojų nepritarė arba nedalyvavo susirinkimuose. Mes pateikėme absoliučiai visų atsisakiusių gyventojų duomenis savivaldybės administracijai. Tie, kurie atsisako renovuoti namą ir tie, kurie nedalyvauja susirinkimuose, traktuojama, kad yra prieš renovaciją“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, žmonės kartais būna iš anksto nusiteikę priešiškai.
„Atsisakančių gyventojų motyvacijos yra įvairios: didelės kainos ir kiti dalykai. Kai kurie net nesileidžia į kalbas, jie tiesiog rėkia, kad yra didelė kaina ir mums nepavyksta žmonėms paaiškinti. Ypatingai tai jaučiama per susirinkimus, atsiranda toks vienas ar du, kurie be galo rėkia, net neaišku kodėl ir mums neleidžia paaiškinti. Tada po to tas pats žmogus ateina vienas pas mus, jau būna nusiraminęs, jis pradeda suprasti“, – komentavo V. Kanišauskas.
Kai kurių daugiabučių laiptinės, anot jo, svarsto atskirai nuo viso namo renovuoti savo dalį.
„Neatsakingi žmonių poelgiai, kaip kategoriškas priešinimasis renovacijai, iššaukia tokią situaciją, kad kai kurie daugiabučių namų korpusai patys inicijuoja ir tarpusavyje kalbasi, kad nenukentėtų dėl kito korpuso išreikštos kategoriškos nuomonės ir bando domėtis, kaip vyktų renovacija, jei būtų renovuojama tik pusė namo. Bandysime tai aiškintis“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, iš tiesų yra didelė problema su daugiabučių renovacijos investiciniais planais, kurie turėjo būti paruošti liepos pabaigoje, tačiau kai kurie dar yra derinami.
Juos turėjo daryti konkursą laimėjusi įstaiga.
„Žmones tai piktina ir jie nusivilia, nes investiciniai planai pateikti ne laiku ir netikslūs. Dėl to kainos būna neadekvačios, pavyzdžiui, name 90 proc. butų yra pakeitę langus, o investiciniame plane nurodoma, kad visus juos reikia keisti. Tikimės, kad antrame etape nebus tokių liapsusų, kokie buvo pirmajame“, – sakė V. Kanišauskas.
Bus naujų paskatinimų
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė DELFI sakė, kad kompensacijas gaunantys žmonės turėtų būti suinteresuoti, kad jų namas būtų sutvarkytas.
Besigąsdinantiems, kad mirus vaikams liks paskolų našta, viceministrė atsako, kad įmokos už renovaciją pateikiamos kaip eilinės komunalinės paslaugos.
„Mokestis už renovaciją mokamas tuo pačiu būdu kaip ir atsiskaitant už komunalines paslaugas: šildymą, elektrą, vandenį. Reikia pasakyti, kad renovavus namą žmogus moka mažiau už šilumą ir netgi mokant už renovaciją bendra suma neišeina didesnė nei anksčiau buvo tik už šilumą. Mūsų formulė yra tokia, kad bendrai žmonės mokėtų apie 10 proc. mažiau nei dabar moka tik už šildymą. Be to, žmonės gyvena visai kitos kokybės name ir vartoja mažiau energijos“, – aiškino ji.
Kitų savivaldybių, kur taip pat būtų mažinamos kompensacijos nesutinkantiems prisidėti prie renovacijos, viceministrė nežino.
Pasiteiravus, ar iš tiesų planuojama siūlyti atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, D. Matonienė tvirtino, kad tai yra „žalia idėja“.
„Gal čia tokia žalia idėja, kuri nėra visiškai panagrinėta, bet, aš manau, kad žiūrint į perspektyvą reikia galvoti apie kitas motyvacines priemones, kad žmonės galvotų apie savo būsto energetinį efektyvumą“ , – teigė ji.
Šiuo metu visam centralizuotai tiekiamam šildymui taikomas 9 proc. PVM, o kitoms prekėms – 21 proc.
Pakruojo gyventojams tiekiama šiluma yra viena brangesnių Lietuvoje. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šį sausį ji kainavo 31,63 ct/kWh.
