„Ar dirbančiam vyrui grįžus namo pas žmoną, kuri prižiūri mažametę dukrą, kiltų nors menkiausia mintis po darbo dienos galvoti, kaip nuprausti dukrytę, nes tiekiamo vandens vaizdas vemti verčia?“, - rašė nuotrauką atsiuntęs asmuo.
Pasak jo, pikta, kad karštas purvinas vanduo sostinės Karoliniškių mikro rajono name A. P. Kavoliuko g. 17 bėga nuolat.
„Nuo pavasario tai kartojasi kas 2-3 savaites po keletą dienų, - rašė Ernestas. - Dukrytei teko pasakyti, kad šiandien vandenukas „fuu“.
Už karšto vandens pašildymą gyventojas moka „Vilniaus energijai“, nes jis pašildomas iki namo ateinančia bendrovės energija. Tačiau visas iš čiaupo bėgantis vanduo, tiek karštas, tiek šaltas, yra tiekiamas iš „Vilniaus vandenų“ ir pašildomas name esančiu įrenginiu, kuri prižiūri namo bendrija arba administratorius.
Remontuojant „Vilniaus energijai“ priklausančius šilumos tinklus karšto vandens kokybė neturi pasikeisti, nes šiomis trasomis bėga ne karštas vanduo, o termofikatas, kuris yra naudojamas vandeniui sušildyti name esančiame šilumos punkte.
Namą prižiūrinčios bendrovės „Karoliniškių būsto“ direktorius Darius Zabarskas paaiškina, kodėl gyventojas ne visada gauna kokybišką vandenį.
„Vandens tarša yra susijusi su karšto vandens atjungimu, kai į vamzdį pakyla įvairios nuosėdos. Profilaktiniai vandens atjungimai vyksta mažiausiai porą kartų per metus: tiek ruošiantis žiemos sezonui ir šilumos tiekėjui darant hidraulinius bandymus, tiek hidraulinius bandymus darant name, kai atjungiamas vanduo“, - paaiškino D. Zabarskas.
Anot jo, atjungimai vyksta ir dažniau, kai name įvyksta avarijos arba atliekami remonto darbai.
„Nešvarus vanduo turėtų bėgti ne visą dieną, o minutę – kitą“, - dėstė D. Zabarskas.
Jis patikino, kad ilgalaikių remonto darbų skaitytojo nurodytame name A. P. Kavoliuko g. 17, nėra.
„Name būna poreikių namą remontuoti ar keisti buto vandens ventilį dėl gyventojų iniciatyvos, todėl paleidus vandenį kyla drumzlės. Kartais vandens atjungimų pasitaiko ir iš vandens tiekėjų“, - sakė jis.
Vamzdynu tekantis vanduo nėra idealiai švarus, jame kaupiasi nuosėdos, kurios kaupiasi ir ant vamzdžių sienelių. Vandenį atjungus ir paleidus iš naujo, nuo sienelių nuplaunama daugiau nuosedų.
„Higienos normos reglamentuoja vandens kokybę, o ne jo atjungimo kartų skaičių. Kai reikia vamzdynus remontuoti, vandenį tenka atjungti dažniau“, - teigė D. Zabarskas.
„Vilniaus vandenys“ DELFI komentare nurodė, jog „remiantis teisės aktais reglamentuojančiais karšto vandens tiekimą UAB „Vilniaus vandenys“ neatsako už karšto vandens parametrus“.
„Per metus Vilniaus mieste vyksta apie 400 šalto geriamojo vandens tiekimo atjungimų įvairiose miesto vietose. Apie 15 proc. visų tinklų po remonto gali būti padidėjęs šalto geriamojo vandens drumstumas“, - rašė „Vilniaus vandenų" Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kazakienė.
