„Toli į ateitį žvelgiantis investuotojas iš Saudo Arabijos karališkosios šeimos praėjusią savaitę davė išskirtinį interviu, kai naftos kaina buvo smukusi žemiau 50 dolerių už barelį ribos. Jis taip pat prognozuoja, kad šie įvykiai aptemdys vieną ryškiausių ekonomikos augimo istorijų – skalūnų revoliuciją“, - laikraščiui „USA Today“ sakė M. Bartimoro.

„Jo didenybė, kritikavęs Saudo Arabijos politiką, leidusią kristi naftos kainoms, nesąmone pavadino teoriją, esą atpigusia nafta siekiama pakenkti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ir teigė, kad dėl smukusių naftos kainų Saudo Arabija atsidūrė tokioje pačioje padėtyje, kaip ir rusai“, - rašoma straipsnyje.

Ar galėtų jis paaiškinti Saudo Arabijos strategiją nemažinti naftos gavybos apimčių? A. bin Talalas atsakė, kad „Saudo Arabija ir panašios šalys buvo užkluptos nepasiruošusios“ ir kad „niekas nesitikėjo, kad taip atsitiks“.

„Tačiau sprendimas nemažinti naftos gavybos kiekių buvo pasvertas, apgalvotas ir apdairus, - teigė princas. – Jeigu Saudo Arabija būtų apribojusi gavybą 1 – 2 mln. barelių per parą, tai šiuos 1 – 2 mln. barelių išgautų kiti. Tai reiškia, kad Saudo Arabija patirtų dvigubą nuostolį – mažiau išgautos naftos sumažėjusia kaina“.

„Nuo ko priklauso naftos kainos? Kai kas tvirtina, kad pasaulyje yra per daug naftos ir tai daro spaudimą kainoms. Kiti tvirtina, kad pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo, todėl kalta sumažėjusi paklausa“, - klausė M. Bartimoro.

„Įtakos turi ir tai, ir tai, - atsakė A. bin Talalas. – Irakas dabar išgauna labai daug naftos. Netgi Libijoje, kur vyksta pilietinis karas, išgaunama nafta. Jungtinės Valstijos dabar išgauna skalūnų dujų ir skalūnų naftą. Taigi rinkoje juntamas pasiūlos perteklius. Tačiau maža ir paklausa. Visi žinome, kad ekonomikos augimas Japonijoje svyruoja ties nuliu. Kinija tvirtina, kad jos augimas sieks 6 – 7 proc., tačiau augimas Indijoje smuko perpus. Vokietija vos prieš du mėnesius pripažino, kad ekonomikos augimo potencialą mažina nuo 2 iki 1 proc. Visa tai turi įtakos naftos kainų kritimui“.

Alwaleedas bin Talalas
Į klausimą, ar naftos kainos smuks toliau, A. bin Talalas atsakė, kad jei pasiūla liks tokia pati, kaip dabar, o paklausa ir toliau bus maža, tai yra pagrindo manyti, kad kainos kris dar daugiau. „Tačiau jei dalis pasiūlos rinkoje dings, o paklausa šiek tiek išaugs, kainos gali pakilti. Bet kokiu atveju esu įsitikinęs, kad daugiau neišvysime 100 dolerių siekiančių kainų“, - pareiškė princas.

Ar Saudo Arabija sumažins naftos gavybą, jeigu su kitomis naftą išgaunančiomis šalimis susitars likviduoti rinkoje naftos perteklių?

A.bin Talalas įsitikinęs, kad „beveik neįmanoma“ priversti OPEC šalis, taip pat Rusiją, Iraną ir likusias valstybes, dėl to susitarti.

„Ką manote apie teoriją dėl spaudimo Rusijai? Egzistuoja versija, kad Jungtinės Valstijos ir Saudo Arabija susitarė dėl žemų naftos kainų, kad sukeltų spaudimą Rusijai dėl Ukrainos“, - pasiteiravo žurnalistė.

„Tai galima apibūdinti dviem žodžiais: nesąmonė ir kvailystės. Saudo Arabija patiria tokią pačią žalą, kaip ir Rusija, ir taškas. Nėra jokio politinio suokalbio prieš Rusiją. Jei taip pasielgtume, kirstume šaką, ant kurios patys sėdime“, - pareiškė Saudo Arabijos princas.

Princas A. bin Talalas yra vienas iš daugybės Saudo Arabijos karaliaus Abdullah įpėdinių, tačiau nepriklauso monarcho giminaičių grupei, turinčiai realią politinę valdžią šalyje. Princas labiau garsėja kaip verslininkas ir tarptautinis investuotojas, turintis turtingiausio arabų verslininko reputaciją.

Turimais duomenimis, A. bin Talalo turtas vertinamas daugiau kaip 20 mlrd. dolerių. Jis turi įmonės „General Motors“ akcijų ir yra stambiausias privatus finansų korporacijos „Citigroup“ investuotojas. Jam taip pat priklauso 7 proc. Ruperto Murdocho žiniasklaidos korporacijos „News Corp“ akcijų ir bendrovių „Apple“, „eBay“, „Motorola“ bei „Twitter“ akcijų paketai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (518)