Anot jos, premjerės prezidentui pristatytuose 2023 metų kompensacijų elektros ir dujų buitiniams vartotojams pradiniuose planuose numatyta leisti energijos kainoms buitiniams vartotojams augti ir kompensuoti jas nuo aukštesnio lygio nei yra dabar.
„Toks kompensacijų principas pareikalautų apie 1,3 mlrd. eurų biudžeto lėšų arba 1,9 proc. BVP, tačiau dalis kaštų gultų ant gyventojų pečių. Prezidento nuomone – tai, kad valstybė po Ignalinos AE uždarymo taip ir nesukūrė vietinės konkurencingos elektros generacijos infrastruktūros, nėra gyventojų kaltė.
Dėl to būtų neteisinga dar kartą palikti drakoniško elektros kainų augimo naštą gyventojams, įvertinus, kad 2022 metų nuo liepos 1 dienos elektros kainos jau padidėjo mažiausiai 40 proc. Be to, prasidės šildymo sezonas“, – rašoma Prezidentūros komentare.
Pasak jo, prezidentas Gitanas Nausėda paprašė I. Šimonytės paskaičiuoti, kiek elektros kainos buitiniams vartotojams įšaldymas 2023 metų pirmam pusmečiui – ties 24 centais už kilovatvalandę (kWh) po kompensacijų – papildomai kainuotų biudžetui.
„Ši papildoma suma – apie 300 mln. eurų, arba 0,4 proc. BVP. Bendras subsidijų gyventojams paketas, įvertinus elektros kainos buitiniams vartotojams įšaldymą pusmečiui, padidėtų ir iš viso pasiektų apie 2,3 proc. BVP. Valstybė energetinės krizės metu tai gali sau leisti ir privalo padaryti“, – teigiama komentare.
Prezidentūra sako, kad pagalba gyventojams ir verslui krizės metu – yra vyriausybių pareiga. Esą nereikėtų laikinosios pagalbos gyventojams teikimo „apdengti mistiniais ir gąsdinančiais mokesčių didinimais ateityje“.
„Nes, viena – išmintis sako: šykštus moka du kartus. Antra, tai įrodo ekonomikos faktai: dėl užvertų kapitalo rinkų 2009 metais taupant ir mažinant viešąjį finansavimą, valstybės skolos lygio prieaugis ir fiskalinis deficitas buvo didesni nei 2020 metais, kai valstybė galėjo ir padėjo gyventojams ir verslui“, – teigia Prezidentūra.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasiūlymų nekomentuos tol, kol dar nepateiktas kitų metų valstybės biudžetas. Tačiau prezidento iniciatyvą premjerė vadina „politinio proceso žanro“ dalimi, kadangi, jos teigimu, šalies vadovas neturi būdų ją įgyvendinti, praneša ELTA.
„Norėčiau referuoti į Konstituciją (...) kuri labai aiškiai pasako, kad biudžeto rengimas yra Vyriausybės kompetencija ir pareiga. Tai kai Vyriausybė parengs 2023 metų biudžetą, tada ir atsakys į visus klausimus, kas gali būti, kas negali, arba kas bent būtų Vyriausybės siūlymu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Tai man šitie visi išankstiniai pozicijų užsiėmimai kaip politinio proceso žanras yra suprantami, bet nelabai matau didelės vertės, todėl, kad būdų užtikrinti savo šitų pažadų įgyvendinimą, prezidentas nelabai turi“, – tęsė ji.
Ministrė pirmininkė akcentavo, kad tokius prezidento pasiūlymus išgirdę gyventojai juos gali palaikyti pažadais, tad, Vyriausybei jų neįgyvendinus, gali likti nepatenkinti.
„Tai gali atsitikti taip, kad netyčia žmonės, kurie tuos pasisakymus įvertinus kaip tam tikrus pažadus, liks nusivylę. Aišku, tada, kaip ir visais atvejais, bus galima apkaltinti Vyriausybę. Gal toks ir tikslas“, – svarstė premjerė.
Iki 2022 metų pabaigos visiems buitiniams vartotojams valstybė kompensuoja iki 9 centų už kWh elektros kainos. Minimalus tarifas po kompensacijos siekia būtent 24 centų už kWh (9 centais mažiau nei dabartinė visuomeninio tiekimo kaina). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiuo metu skaičiuoja visuomeninio tiekimo kainą nuo sausio, kuri, neabejojama bus gerokai didesnė.
I. Šimonytė yra minėjusi, kad energijos kainoms gyventojams kompensuoti kitų metų biudžete bus numatyta apie 1 mlrd. eurų. Biudžetą Vyriausybė ketina šiemet pristatyti anksčiau nei įprastai, spalio pradžioje.
