Eilės driekiasi ne visur
Gyvų eilių norintiems prašyti kompensacijos už šildymą Vilniuje nebeliko. Dabar reikia pasiimti numerėlį ir laukti eilėje.
„Šiandien atėjau ne per seniausiai, laukiu gal pusvalandį, o praeitais metais tai turbūt 3-4 valandas laukiau“, – dalijosi vilnietė Gilena.
Nors pirmosios sąskaitos už spalį dar neatėjo, bet vilniečiai jas jau nori susimažinti.
„Už viską reikia mokėti ir tai tokie pinigai. Malkų neduoda, nieko neduoda“, – teigė vilnietis Olegas.
„Šildymas pas mane senamiestyje yra brangus. Būdavo kažkur 130 eurų“, – pasakojo vilnietė Marija.
O štai Gargžduose žmonės įpratę kompensacijų prašyti iš anksto užsiregistravus, tad ten – eilių nėra.
„Prašymus priimame seniūnijose ir seniūnijos per dieną priima nuo 100 iki 150 prašymų visoms išmokoms, tai kompensacijoms – įvairiai kiekvieną dieną būna“, – teigė Klaipėdos rajono socialinės paramos poskyrio vedėja Darina Beržanskytė-Bučinskienė.
Vertinamas kompensacijos prašančiųjų turtas
Šį sezoną ir vėl vertinamas kompensacijų prašytojų turtas. Tai – ne tik būstas, žemė ar santaupos banke. Sąrašas – labai platus.
„Tai yra privalomos registruoti transporto priemonės, žemės ūkio technika, gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, finansinis turtas, akcijos, obligacijos, vekseliai, meno kūriniai, piniginės lėšos“, – vardijo Vilniaus socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Tokia tvarka – galvą apsuka ne vienam.
„Palikau dokumentus, bet ar aš gausiu – tiksliai nežinau, nes turiu sodą ir butą. Sodukas yra mažas, ten naudos tik man pačiai“, – dalijosi senjorė.
Kiek leidžiama turto turėti – miestas miestui nelygus, o ir viename mieste kiekvienas atvejis yra individualus. Sostinėje keturių asmenų šeimai kompensacija priklauso tokiu atveju, jei turtas, vidutiniškai, neviršija 280 tūkstančių eurų. Akmenėje turto riba – 9 kartus mažesnė. Kone kebliausia situacija – Neringoje. Ten kompensacijų gali negauti niekas, nes būstai yra tiesiog per brangūs.
„Yra pora tokių atvejų, kai žmonės, senjorai turi vienintelį būstą ir jo vertė viršija tas leistinas vertes, tai yra 211 tūkstančių eurų“, – teigė Neringos vicemeras Sigitas Švaikauskas.
Atmestų paraiškų skaičiai didėja
Susimažinti sąskaitas žmonės prašo tik antrą mėnesį, o atmestų paraiškų kai kuriuose miestuose jau 5 kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir, daugiausiai, dėl to, kad viršija turto vertę. Per du mėnesius kompensacijų nesuteikta kas devintam vilniečiui, bet tai – mažiau nei pernai. Klaipėdoje atmestų paraiškų šiandien jau kone 400, o pernai – tik 87. Alytus nepriėmė 177 prašymų, o pernai – 35.
„Tiek turtas viršija po keletą kartų, tiek ir santaupas gyventojai nurodo labai įvairiai. Nurodo, turintys dešimtis tūkstančių netgi eurų, nuo 10 iki 40 tūkstančių santaupų“, – teigė Alytaus socialinės paramos skyriaus vedėja Akvilė Voverienė.
„Buvo normatyvas vienai pareiškėjai 62 tūkstančiai, o jog butas buvo 62 tūkstančių 400 eurų vertės. Tai tikrai labai nežymiai viršijo“, – dalijosi Klaipėdos rajono socialinės paramos poskyrio vedėja D. Beržanskytė-Bučinskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras teigia, jog, net ir gavus neigiamą atsakymą iš savivaldybės – dar ne viskas prarasta.
„Savivaldybės gali numatyti ir mes jas raginame, kad vertintų individualius atvejus ir, jeigu mato, kad ten žmogaus situacija yra tikrai finansiškai prasta, tai, be abejo, gali būti net ir, kad vertė viršija turto normatyvą, tačiau savivaldybės gali skirti būtent būsto šildymo kompensacijas“, – teigė Martynas Šiurkus.
Šildymo kompensacijoms numatyta 220 milijonų eurų. Jei kuri savivaldybė lėšų pritrūks – bus skiriama papildomai. Tiesa, paraiškų nagrinėjimas gali užtrukti kaip ir pernai ar net vėluoti dar ilgiau, esą turto įvertinimas užtrunka.
„Visas procesas išilgėjo ir reikia tiesiog daugiau laiko skirti vienam pareiškėjui, nagrinėjant bylą, negu praėjusiais metais“, – teigė D. Beržanskytė-Bučinskienė.
Vis dėlto, tokiomis galimybėmis domisi ne visi gyventojai.
„Mes nesidomėjome. Kiek ateina sąskaita – tiek sumokame. Ką jau darysi“, – teigė viena jų.
„Nebandžiau, nes man nereikia. Mano dukros gyvena kartu, išsimokėsime“, – jai antrino kita.
Kaip buvo teigiama LNK žiniose, kompensacijų šiemet kreipėsi penktadaliu mažiau žmonių nei pernai.
Visą reportažą rasite LNK portale:
