ESO pranešime teigiama, kad dedamos visos pastangas, kad krovinio gabenimo metu Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių rajonų gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų.
„Kelio ruožuose, kuriuose oro linijos kliudys pravažiuoti transportui, numatomi elektros energijos atjungimai iki 10 valandų. Siekiant išsaugoti elektros tinklų infrastruktūrą, oro linijos bus išardomos ir elektros energijos tiekimas laikinai bus sustabdomas. Norėdami užtikrinti sklandų oro linijų atjungimą, o kroviniui pravažiavus, operatyvų elektros energijos tiekimo atstatymą, suformavome papildomas brigadas, kuriose dirbs elektrikai iš skirtingų Lietuvos miestų“ , – sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
ESO skaičiuoja, kad gabenant krovinį 145 kilometrų ruože reiks išmontuoti, o reaktoriui pravažiavus, atstatyti net 178 oro linijų sankirtas. Elektros energijos atjungimais ir pajungimais rūpinsis 106 brigados, o tai daugiau nei 200 elektrikų. Jų darbus koordinuos 32 dispečeriai. Darbai nenutrūkstamai vyks ir naktį, ir dienos metu, todėl darbuotojai dirbs pamainomis.
Visus, kuriems bus nutrauktas elektros energijos tiekimas gabenant „Orlen Lietuva“ reaktorių, ESO informuos elektroniniais laiškais arba trumposiomis žinutėmis likus 5 dienoms iki darbų pradžios. Likus parai – vartotojai dar kartą gaus priminimus.
Planiniai atjungimai, kurie vyksta rekonstruojant elektros tinklą, prijungiant naujus vartotojus ir atliekant kitus panašius darbus, atšaukti. Rugpjūčio 7-16 dienomis jie nevyks Klaipėdos regione, o rugpjūčio 16-18 d. Šiaulių regione, Mažeikių ir Akmenės rajonuose, nebent būtų kritiškai svarbūs.
ESO atkreipia dėmesį, kad darbų eigą gali koreguoti gamtos stichijos. Tokiu atveju ESO avarinės tarnybos prioritetą teiktų gyventojams ir pirmiausia pasirūpintų, kad jiems būtų atstatytas elektros energijos tiekimas.
„Orlen Lietuva“ vadovas: investicijos į Mažeikių filialo plėtrą siekia beveik 1 mlrd. eurų
„Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus Michalo Rudnickio teigimu, Mažeikių filialo plėtra ir naujo naftos perdirbimo reaktoriaus įrengimas yra „akivaizdus labai gero Lietuvos ir Lenkijos tarptautinio bendradarbiavimo ženklas“ bei demonstruoja, jog motininė bendrovė aktyviai investuoja į savo lietuvišką filialą. Anot jo, tai yra didžiausia Lenkijos kapitalo investicija Lietuvoje, bendra jos suma siekia beveik 1 mlrd. eurų.
Pasak jo, pradėjus veikti naujajam reaktoriui, gamykla padidins šviesiųjų naftos produktų, pavyzdžiui, benzino ir dyzelino, gamybos apimtis, o tai leis įmonei didinti pajamas ir investicijas į žaliosios energijos gamybą.
„Dabar Mažeikiuose perdirbimo schema palieka nemažai sunkios frakcijos, t. y., mazuto, kurio pardavimo marža yra neigiama, paklausa ir vertė pasaulio mastu mažėja, o kokybės reikalavimai griežtėja. Dėl to „Orlen Lietuva“ norime išlikti konkurencingi ir turime iki minimumo sumažinti didelį sieros kiekį turinčio mazuto gamybą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, kur pristatytas naujas bendrovės naftos reaktorius, kalbėjo M. Rudnickis.
Primenama, kad Žemaitijos keliais gabenamo reaktoriaus svoris kartu su transporto priemone sieks apie 2200 tonų, bendras ilgis 93 metrai, o aukštis daugiau nei 10 metrų. Planuojama, kad krovinys judės maždaug 3 km/h greičiu ir laikas nuo laiko turės sustoti specialiai įrengtose poilsio aikštelėse. Tokių iš viso kelionės ruože yra įrengtos šešios.
Vienintelėje Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamykloje statomam naujam įrenginiui skirtas sunkiasvoris krovinys bus transportuojamas apie dvi savaites, tamsiuoju paros metu. Istorinė 145 kilometrų kelionė iš uostamiesčio į Mažeikių rajoną prasidės vidurnaktį iš rugpjūčio 5-osios į rugpjūčio 6-ąją. Įspūdingas krovinys bus gabenamas Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių rajono keliais.
„Buvo praplatinta virš 40 posūkių, praplatinta ir sustiprinta 80 km kelių, rekonstruoti 4 tiltai įrengiant apvažas, įrengtos 6 poilsio aikšteles“, – teigė „Orlen Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė.
Susisiekimo viceministras: tam, kad toks krovinys galėtų būti vežamas, reikėjo keisti įstatymus
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas savo ruožtu pažymėjo, kad ruošiantis priimti 1500 tonų reaktorių ir atgabenti jį iki gamyklos Mažeikiuose, reikėjo inicijuoti ir teisės aktų pakeitimus, tinkamai parengti transportavimo kelius.
„Teko keisti ir dabartinį įstatymą, nes iš tikrųjų galimybės vežti tokio dydžio krovinį nebuvo. Didžiausias darbas buvo sutvarkyti visą infrastruktūrą, kad ji būtų pritaikyta tokio sunkaus krovinio vežimui“, – teigė J. Skačkauskas.
Anot jo pateiktų duomenų, reaktoriaus transportavimui buvo ruoštasi 2 metus, per kuriuos buvo tvarkomi kelio ruožai, atnaujinami tiltai ir įrengti kelkraščiai. Viceministras tikino, kad tokia investicija atneš naudą ir visuomenei.
„Didžiausias darbas buvo sutvarkyti infrastruktūrą, kad ji būtų pritaikyta tokio sunkaus krovinio vežimui. Tai aš trumpai paminėsiu, kad iš tikrųjų 2 metus rangovai dirbo, nes šis krovinys keliaus per 130 km valstybinės reikšmės kelių ir buvo visame ruože sutvarkyti 9 tiltai, 2 iš jų iš naujo perstatyti, buvo įrengta apie 64 km. papildomo kelkraščio, kai kur buvo keičiama danga“, – komentavo jis.
„Tai yra ir didžiulė investicija į kelių tinklą, kuris dar bus naudojamas labai daug metų ir po šito projekto“, – akcentavo Susisiekimo ministerijos atstovas.
