“Mes tokius pasisakymus vertiname gana kritiškai ir gana neigiamai“, - kalbėdamas apie politikų gąsdinimus antrąją krizės banga sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, žmonių nerimas gali sukelti taupymo bangą, o tai paveiktų gamintojus ir galėtų sukelti savaiminę krizę.
„Tikroji Lietuvos krizė yra ne problemos euro zonoje, o ne kontroliuojamai didėjančios dujų ir šildymo kainos“, - dėsto pramonininkų analitikas.
Pramonininkai skaičiuoja, jog artėjantį šildymo sezoną 4 proc. padidėsianti vidutinė šilumos kaina bei nuo liepos 1 d. penktadaliu padidėjusios dujų kainos buitiniams vartotojams veiks kaip infliaciją palaikantys veiksniai ir turės itin neigiamos įtakos vartotojų perkamajai galiai bei finansinei būklei.
„Išlaidos šildymui, dujoms, kurui, vandeniui, būstui sudaro 13 proc. standartinio Lietuvos vartotojo išlaidų ir yra antras pagal dydį svoris vartojimo krepšelio struktūroje po maisto, kurio svoris siekia 26 proc. Besitęsiantis spartus būtiniausių produktų brangimas kartu su galimu taupymo padidėjimu gali reikšmingai sulėtinti vidaus vartojimo atsigavimo tempą“, - prognozuoja pramonininkai.
Pramonininkų tyrimas, kurio metu buvo apklausta 130 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių vadovų, parodė, kad 60 proc. apklaustųjų pramonės įmonių vadovų mano, kad trečiąjį ketvirtį vidaus vartojimo lygis išliks stabilus, o 29 proc. tikisi vidaus paklausos didėjimo.
„Viešoje erdvėje didėjantis negatyvių pasisakymų apie antrąją krizės bangą kiekis bei blogėjanti euro zonos makroekonominė būklė gali reikšmingai pabloginti gyventojų lūkesčius bei padidinti gyventojų polinkį taupyti. Mažiausias pajamas gaunantys vartotojai vis dar jautriai reaguoja į būtiniausių prekių, ypač šildymo, vandens, elektros, transporto paslaugų, brangimą, - dėstoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos tyrimo apžvalgoje. - Pasisakymai apie artėjančią antrąją krizės bangą gyventojus gali paskatinti taupyti, o tai sumažintų vidaus vartojimą.“
Gamintojai optimistiškai vertina ir galimybes įdarbinti
Pramonininkų tyrimas parodė, kad respondentų pateiktos užimtumo prognozės yra santykinai optimistiniame lygyje: nors 55 proc. neketina priimti ir atleisti darbuotojų, 38 proc. trečią ketvirtį ketina darbuotojų samdyti.
„Įdarbinimo atveju, tikėtina, vyraus ne laikinosios darbo sutartys, bet sutartys neterminuotam laikotarpiui“, - prognozuoja pramonininkai.
Be to, 64 proc. gamintojų atlyginimų trečiąjį ketvirtį keisti neketina, 35 proc. darbo užmokestį planuoja laipsniškai didinti.
„Didžiausios įtakos atlyginimų didėjimui turės šiais metais stebima sparti apdirbamosios gamybos plėtra, optimistiškai nuteikiančios naujų užsakymų tendencijos, bei didelė kvalifikuotų specialistų paklausa. Aukštas nedarbo lygis ir toliau liks esminiu veiksniu, ribojančiu ženklesnį atlyginimų padidėjimą pramonėje“, - dėstoma apžvalgoje.
