Vasario 7-13 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 30 proc. ir siekė 100,6 Eur/MW. Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse elektros kaina buvo vienoda.
„Vasario antrą savaitę stebėjome itin žemas kainas. Paskutinį kartą savaitinė elektros kaina Lietuvoje žemiau 100 Eur/MWh ribos buvo pernai lapkričio 1-7 dienomis, kai savaitinė kaina siekė 67 Eur/MWh. Vėliau kainos drastiškai kilo, o nuo metų pradžios stebime mažėjančias savaitines kainas.
Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimui didžiausią įtaką darė tai, kad vėjo generacija Lietuvoje augo 41 proc., Estijoje – daugiau nei 50 proc., o Švedijos 4 zonoje – net 68 procentais. Stipriai išaugusi vėjo gamyba Skandinavijoje lėmė, kad apie pusę į Lietuvą importuotos elektros energijos pateko iš Švedijos, kur vidutinė savaitės kaina siekė vos 55 Eur/MWh. Skandinavijoje kritus kainoms, praėjusią savaitę „NordBalt“ jungties išnaudojimas siekė net 99 proc. į Lietuvos pusę.
Prie krintančių elektros kainų prisidėjo ir nebūdingi vasariui orai – didžiąją savaitės dalį Lietuvoje temperatūra buvo teigiama ir suvartojimas šalyje sumažėjo net 5 procentais“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 268 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje išaugo 8 proc., o vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 94 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 50 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos.
Šiluminės elektrinės pagamino 16 proc., hidroelektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 14 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę smarkiai išaugo – vėjo jėgainių gamybos rodikliai padidėjo 41 proc., vis daugiau generuojančių saulės elektrinių gamyba išaugo maždaug pusantro karto. Tuo tarpu šiluminės elektrinės gamino 31 proc. mažiau elektros energijos.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 66 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 proc., iki 238 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 21 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 49 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o likęs 1 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Tuo tarpu bendras elektros srautas iš Lietuvos kito nedaug – sumažėjo 1 proc., iki 54 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 66 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.
