Dar balandžio pradžioje premjeras Andrius Kubilius sakė, kad su „Gazprom“ deramasi dėl 15 proc. dujų kainos sumažinimo. Apie tokio paties dydžio nuolaidos siekį kalbėjo ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Gegužę energetikos viceministras Arvydas Darulis vadovaujantis ir deryboms su „Gazprom“ dėl teisingų dujų kainų Lietuvai, sakė, kad „šiuo metu su Rusijos monopolininku vyksta labai normalus dialogas ir esą nėra jokio pagrindo baimintis dėl neigiamų pasekmių“.
Birželį į mažesnių dujų kainų prognozuotojų chorą įsiliejo ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos narė Birutė Vėsaitė.
„Dujų kainos priklauso nuo naftos kainų. Iki lapkričio mėnesio, aš jums garantuoju, tos kainos bus nukritusios. Tai kam mums reikia mulkinti?“ – viename Seimo posėdžių piktinosi parlamentarė.
Vasaros pradžioje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino pranešimą, kuriuo ragino gyventojus ruoštis brangiausiam šildymo sezonui ir imti taupyti.
Tai papiktino ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ir prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad gyventojai gąsdinami tendencingai ir vylėsi, kad dujų kainos bus mažesnės.
„Turime vilčių, kad ir trumpalaikė perspektyva bus gerokai pigesnė negu šiandien“, – sakė I. Degutienė.
Liepą D. Grybauskaitė taip pat tvirtino, kad žmonių gąsdinimas dėl šildymo kainų nebus toleruojamas ir ji nematanti objektyvių priežasčių šilumos kainų didėjimui.
„Jeigu stebite tarptautines rinkas, tai paskutines tris dienas naftos kaina pasaulyje pinga. Nematau didelių objektyvių ekonominių priežasčių, kad kainos augtų. O kokių priemonių bus imamasi, pasižiūrėsime, kaip elgsis šilumininkai. Jos yra įvairiausios, pavyzdžiui, atsakomybės perskirstymą, nes šiuo metu atsakomybė yra likusi ore, o visos teisės atiduotos savivaldybėms“, – metinėje spaudos konferencijoje sakė ji.
Tačiau nepaisant to, šilumos kainos didžiuosiuose miestuose ir toliau augo.
Viltis apie sėkmę derybose su „Gazprom“ pirmadienį sudaužė pats energetikos ministras, pripažinęs, kad proveržio nėra, o įstatymais ar poįstatyminiais aktais bus siekiama kiek galima mažesnio arba visiškai sustabdyto šildymo brangimo.
Be teismų „Gazprom“ nemažins kainos
„Vyriausybės derybos su „Gazprom“ turi vykti, bet vienintelis būdas šiuo metu nuspausti kainas yra pasistatyti suskystintų dujų terminalą. Iš esmės aš tikrai nemanau, kad „Gazprom“ nusileistų be teismų, nes matėme, kaip Italijoje tik teismų būdu išsireikalavo žemesnių kainų. Dabar tas pats yra Vokietijoje: „E.ON Ruhrgas“, kuris kartu su „Gazprom“ valdo „Lietuvos dujas“, Lietuvoje tokia aukšta dujų kaina atrodo normali, tuo tarpu Vokietijoje reikalauja gerokai mažesnių ir taip pat einama prie teismų“, – DELFI sakė jis.
Suskystintų gamtinių dujų terminalas dujas leistų atpiginti apie 30 proc.
„Kadangi dabar naftos kainos aukštos, tai automatiškai ir dujų kaina taip pat yra aukšta. O formulė, pagal kurią skaičiuojama kaina, yra sutarta Gedimino Kirkilo Vyriausybės bei „Gazprom“, įrašyta į sutartį ir šita Vyriausybė nelabai ką gali padaryti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo nuomone, politikų kalbos apie kainos mažinimą tėra tušti pažadai.
„Man atrodo, kad tie lūkesčiai yra perdėti, tai klaidina gyventojus, o jiems reikėtų sakyti tikrą padėtį, kad žmonės pasiruoštų brangiam šildymo sezonui atitinkamai skirstydami namų išlaidas. Aš asmeniškai esu prieš tai (pažadus – DELFI), bet politikai turi savo tikslus“, – sakė V. Katkus.
Lietuva turi vienintelę galimybę kiek koreguoti kainas prižiūrėdama šilumininkus.
„Dėl savo pajėgumo (susiderėti su „Gazprom“ - DELFI), manau, Vyriausybė tikrai yra sunkioje padėtyje, tai rodo Italijos ir Vokietijos pavyzdžiai, o dėl lietuviškos dalies sąnaudų sumažinimo ir antkainių nustatymo, tai yra mūsų galioje. Lietuvoje tai galima daryti, bet su viena sąlyga, kad nenuvestų į bankrotą šiluminių kompanijų. Joms turi būti palikta bent jau tiek pelno, kad jie galėtų atstatyti ir palaikyti vamzdynus bei diegti naujas technologijas“, – teigė pašnekovas.
Prie Lietuvos sienos rugsėjį dujos kainuoja 1200 Lt už tūkstantį kubinių metrų. Tai yra arti rekordinės kainos, kurią Lietuva mokėjo 2008 m. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad ji stabilizuosis ir svyruos 1 proc. ribose.
Centralizuoto šildymo sezonas Lietuvoje turėtų prasidėti mažiau nei po mėnesio.
