Estijos premjerė Kaja Kallas rugsėjį patarė žmonėms pagalvoti, kaip elgtis nutrūkus elektrai. Anot jos, reikia būti pasirengus tam, kad Rusija atjungtų Estiją, Latviją ir Lietuvą nuo elektros sistemos.
„Išmintinga būti pasiruošusiems galimiems elektros gedimams visiems – tiek valstybės institucijoms, įmonėms, tiek kiekvienam žmogui“, – sakė K. Kallas, kurią cituoja arileht.delfi.ee.
Estijos operatorius: kol kas būtų brangu
Estijos perdavimo sistemos operatorius „Elering“ komentuoja „Delfi“, kad elektros nutrūkimo pavojus toje šalyje yra menkas, nors įtampa ir išaugo.
„Rizikos, jog Rusija skubiai desinchronizuos Estiją ir kitas Baltijos šalis nuo savo elektros sistemos, tikimybė padidėjo po karo Ukrainoje pradžios“, – komentuoja „Elering“ atstovė Katlin Klemmer.
Anot jos, jeigu būtų poreikis tuoj pat desinchronizuotis nuo Rusijos, estai prie kontinentinės Europos tinklo galėtų prisijungti labai greitai. O šiuo metu išėjimas iš Rusijos ir Baltarusijos sistemos planuojamas 2026 metais.
„Estija iš esmės pasirengusi avariniam (emergency) desinchronizavimui nuo Rusijos. Tačiau kadangi dar nėra atliktos visos investicijos ir kitas pasirengimas, nėra praktiška palikti Rusijos sistemą šiuo metu. Dažnis tebevaldomas iš Rusijos. Nors ir galėtume jį valdyti patys, tai būtų brangu ir nebūtų efektyvu vartotojo/mokesčių mokėtojo atžvilgiu“, – aiškina „Elering“.
Lietuviai stebisi dėl bendro bandymo
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šalis pasiruošusi netikėtumams elektros sistemoje.
„Galiu nuraminti, kad tikrai esame pasiruošę įvairiems scenarijams, įskaitant ir neplanuotą atjungimą nuo IPS/UPS sistemos ar kitaip vadinamojo BRELL žiedo. Turime reikalingus įrankius ir kompetencijas, esame užtikrinę elektros energijos rezervus ir Vakarų Europos partnerių pagalbą, todėl galime sklandžiai savarankiškai valdyti elektros perdavimo sistemą.
Esant poreikiui, Lietuva yra pasirengusi sinchronizuotis su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema“, – naujienų portalui komentuoja R. Masiulis.
R. Masiulis „Delfi“ pažymėjo, kad „Litgrid“ yra pasiruošęs ir bendram trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui, tačiau kaimynai esą delsia.
„Kviečiame Latvijos ir Estijos partnerius jį atlikti kuo anksčiau, nelaukiant iki šiol numatyto 2025 metų termino. Mus stebina, kad Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklo operatorės yra techniškai pasiruošusios tokiam bandymui, bet nedrįsta jo daryti“, – sako R. Masiulis.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas linkęs tikėti šia operatoriaus pozicija ir Lietuvos galimybėmis ekstremaliu atveju prisijungti prie Europos.
„Vadovaučiausi „Litgrid“ vadovo R. Masiulio pasakymu, kad mes pasiruošę prisijungti prie europinių perdavimo tinklų, kad yra pilnai pasiruošta ir tą galima atlikti. Antras dalykas, mes matėme, kad kai buvo išjungtos linijos iš Baltarusijos pusės (pernai balandį – red.) ir praktiškai nebuvo tiekiama elektra iš Karaliaučiaus, pas mus nieko neįvyko, net elektros kainos nepakilo, nors iš tikro tuo metu buvo nutraukti dar komerciniai srautai – kainoms įtakos tai neturėjo“, – sakė A. Sekmokas.
Jis pabrėžė, kad dabar situacija kitokia ir iš Rusijos ar Baltarusijos nėra komercinio srauto: „bent tokia yra oficiali pozicija“.
Grėsmę mato kitur, palygino su „Nord Stream“ sabotažu
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad situacija nėra bloga ir „nėra taip, kad staiga užges elektra“, nors galbūt ir tikėtini momentiniai pertrūkiai.
„Mūsų trijų Baltijos šalių sistema gali visiškai neblogai funkcionuoti ir viena, bet aišku, negalime atmesti varianto, kad gali būti kažkoks vienas momentas, kai tą sistemą bus sunku suvaldyti, kažkas atsitiks. Bet tai būtų visiškai momentinis dalykas ir tikimybė nedidelė. Manau, kad baimintis nėra ko“, – sako jis.
A. Sekmokas mano, kad grėsmė yra net ne pats galimas Lietuvos atjungimas nuo BRELL, o tai, kad iki šios dienos dažnių valdymas priklauso nuo dispečerinės Maskvoje.
„Ir „Litgrid“, šiaip ar taip, vykdo BRELL sutartį, kuri tą techninį pavaldumą dispečerinei Maskvoje išlaiko. Tai šičia yra pagrindinė grėsmė ir čia aš matau rizikas iš Rusijos pusės, kai jie iš tikro valdo perdavimo sistemą“, – aiškina A. Sekmokas.
Anot jo, iš šito fakto kyla įvairių pavojų, kurių negalima nepaisyti: visų pirma, Lietuvai pagal sutartį kyla tam tikrų įsipareigojimų, o už jų nesilaikymą yra numatyta atsakomybė.
„Baltarusija, Rusija galėtų teikti ieškinius, kad štai Lietuva, nevykdydama BRELL sutarties, sukėlė tam tikrą žalą jų elektros tinklams. Tai viena. Antra, jeigu Lietuva pagal BRELL sutartį, pagal įsipareigojimą atidavusi valdymą dispečerinei Maskvoje, tada ši gali reikalauti tam tikrų parametrų, galų gale, visos informacijos apie Lietuvos elektros tinklo darbą“, – aiškino ekspertas.
„Vienas geriausių pavyzdžių yra „Nord Stream“ dujotiekių sprogimai. O jeigu kažkas panašaus įvyktų su elektros perdavimo linijomis? Jeigu dėl įtampos svyravimų ar kitų parametrų nesilaikymo iš dispečerinės Maskvoje staiga sutrinka darbas vienoje ar keliose linijose (…).
Sprogimai „Nord Stream“ yra labai akivaizdus pavyzdys, ką reiškia, kai kita, priešiška šalis valdo tam tikrą infrastruktūrą – net nereikia eiti į technines detales, mes turime akivaizdų pavyzdį praktiškai“, – sako A. Sekmokas.
„Mūsų strateginę infrastruktūrą valdo mums nedraugiška šalis. Čia ir kyla visa grėsmė, po to jau galima leistis į detales“, – pridūrė jis.
Galiausiai, jis sako, svarbu ne tik „milijardinės“ pasekmės, jeigu įvyktų kokia nors sisteminė avarija (angl. black out), bet ir politika.
„Galimi kaltinimai, kaip ir dabar, iš Rusijos pusės, kad štai, Jungtinės Amerikos Valstijos prisidėjusios prie to sprogimo. Tai lygiai taip pat avarijai įvykus Lietuvos perdavimo sistemoje, vėlgi galima pradėti kaltinti – pagrįstai, nepagrįstai, su įrodymais ar be, – kad štai, Lietuva sukėlė. Ir tai vėlgi yra susiję su Karaliaučiaus sritimi – tame yra ir tam tikrų politinių rizikų“, – svarstė A. Sekmokas.
V. Jankauskas pripažįsta, kad nereikėtų pamiršti Kaliningrado, kuris jau yra atlikęs izoliuoto darbo bandymų.
„Galėčiau pridurti, kad buvo apsileidimo iš mūsų visų trijų Baltijos šalių, nes jau gal prieš trejetą metų buvo kalbama, kad darysime bandymą, kaip mūsų sistema veikia, atsijungusi nuo Rusijos, kai tuo tarpu Kaliningradas darė bandymus ir pernai, ir užpernai, ir šiemet. Ir jie puikiausiai pasiruošę be mūsų gyventi“, – teigia V. Jankauskas.
„Nesiseka mums susikalbėti su latviais, estais dėl daugelio dalykų, ypač energetikoje“, – sakė ekspertas.
Kita vertus, jis pažymi, kad gąsdintis dėl rizikų nereikėtų, nes Baltijos šalių sistema gali išsilaikyti ir prie nieko neprisijungusi.
„Litgrid“ vadovas R. Masiulis primena, kad operatorius 2020 metais atliko izoliuotą dalies Lietuvos elektros sistemos bandymą, o 2021 metais kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE išbandė sinchroninį prisijungimą per išplėstą „LitPol Link“ jungtį, kurio metu Lietuvos elektros sistema buvo sužadinta iš Lenkijoje veikiančios dispečerinės.
„Šie atlikti bandymai parodė, kad esant poreikiui sulauksime svarbios pagalbos iš savo partnerių. Parengiamuosius darbus toliau tęsiame, diegiame sistemos balansavimui reikalingus naujus sprendimus ir veikiame išvien su regioniniais partneriais“, – sakė jis.
Estijos „Elering“ sako, kad nori prisijungti prie Europos žemyninių tinklų „saugiai ir mažiausiais kaštais vartotojui“.
„Kiekvienas izoliuoto darbo testas būtų papildoma rizika ir kaina vartotojams bet kuriuo atveju. Baltijos šalių bendras izoliuotas bandymas bus atliktas iki desinchronizavimo, kai tam bus pasiruošta“, – sako „Elering“ atstovė K. Klemmer.
Tiesa, reikia prisiminti, kad ir Lietuva atidėjo šį rugsėjį suplanuotą atskirą šalies bandymą. „Litgrid“ tuomet komentavo, kad reaguoja į situaciją elektros rinkoje ir siekia užtikrinti maksimalius elektros jungčių pralaidumus tarp regiono šalių. Nauja bandymo data paaiškės ją suderinus su regioniniais partneriais.
„Bandymo atlikimo laiką keičiame dėl kelių priežasčių: pirma – siekiame išvengti elektros jungčių pralaidumų ribojimų regione bandymo metu, kuris turi įtakos elektros kainoms.
Antra, planuojame bandymo apimtis išplėsti – jame dalyvaus Lietuvai strategiškai svarbi 200 MW elektros kaupimo įrenginių sistema, kuri bus užbaigta gruodžio mėnesį, ir kita
naujai pastatyta infrastruktūra. Taip pat tikimės, kad prie bandymo prisijungs ir regioniniai partneriai.
Trečia, taupome kaštus – tikimės, kad bandymo atlikimo metu elektros energijos išteklių kainos bus sugrįžusios į įprastines ribas ir bandymo kaštai bus mažesni“, – anksčiau komentavo R. Masiulis.
Kalbant apie kaštus, Estijoje buvo pasirodę vertinimų iš „Elering“, kad jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandės dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų.
R. Masiulis teigia, kad su pateiktu 1 mlrd. eurų skaičiumi jis nesutinka: „manome, kad poveikis ir kaštai būtų mažesni. Kiekvieną dieną infrastruktūros prasme tampame vis stipresni ir šis poveikis mažėja“.
Ragina kuo skubiau trauktis iš BRELL
A. Sekmokas teigia, kad šalis turi jau būti suplanavusi pasitraukimo iš BRELL sutarties veiksmus. Anot jo, linijų išjungimas su Baltarusija turi pakankamą pagrindą – Astravo atominę elektrinę.
„Yra „antiastravinis“ įstatymas, tačiau mes nematome, negirdime jokių įsipareigojimų, žingsnių, grafikų, veiksmų, kad šios valdančiosios daugumos kadencijoje bus atsijungta nuo BRELL.
Kalbama apie sinchronizaciją 2025 metais, rinkimai (į Seimą – red.) – 2024 metais, o tam, kad 2024 metais atsijungtume nuo BRELL, būtina, laikantis tos sutarties, informuoti BRELL šalis nares, kad Lietuva 2024 metais traukiasi iš sutarties“, – sako ekspertas.
Pasak jo, jeigu dabartinė valdžia pasitraukimo neatliks, tuomet sunku tikėtis, kad tai padarys kita.
„Be desinchronizavimo negalimas sinchronizavimas, o jokios desinchronizavimo datos nėra įvardyta. Mes sakome, kad bus šviesus rytojus, bet norint jį pasiekti, turi atlikti tam tikrą veiksmą (…). Išjungti linijas su Rusija, pasitraukti iš BRELL sutarties. Apie tai niekas nekalba“, – aiškina A. Sekmokas.
Buvęs energetikos ministras pabrėžia, kad desinchronizavimui būtinas politinis trijų Baltijos šalių susitarimas.
„Estijos premjerės teiginį aš matau kaip politinį, kuo jis grindžiamas – techniniais, politiniais argumentais ar ekonominiais – man sunku vertinti. Vėlgi Estija niekada nebuvo šalininkė sinchronizavimo su Europa, ji buvo šalininkė sinchronizuotis su Skandinavija. Kokie yra kiti galimi motyvai, man labai sunku vertinti. Be abejo, jeigu Estija nesutiks sinchronizuotis kartu, tai sinchronizacija įvykti negali“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Kita vertus, anot jo, bent jau Lietuva iš savo pusės galėtų padaryti viską, kas nuo jos priklauso, ir taip atverti kelius desinchronizavimui.
„Ką Lietuva gali padaryti: pasitraukti iš BRELL sutarties – tai yra minimumas, ir valdyti savo elektros perdavimo sistemą. Antra, ji gali išjungti elektros linijas su Baltarusija. Ir tuo būdu sinchronizacija jau priklausytų nuo Latvijos, Estijos. Tai būtų labai aiškus signalas, kad Lietuva pasirinko europinę energetinę sistemą. Ką renkasi latviai ir estai?“, – klausia ekspertas.
Energetikos ministerija teigia, kad pasitraukimas iš BRELL gali įvykti anksčiau nei 2025 metais.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad BRELL sutartis reguliuoja techninio bendradarbiavimo klausimus, skirtus užtikrinti koordinuotą ir patikimą bendros sinchroninės zonos darbą.
Kadangi vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas draudžia suteikti rezervo paslaugas Baltarusijai, kurioje veikia Lietuvos nesaugia pripažinta Astravo atominė elektrinė, Lietuvos operatorius „Litgrid“ nutarė nuo 2021 metų išeiti iš normatyvinio avarinio rezervo susitarimo, kuriuo BRELL šalys užtikrina viena kitai 100 MW galios rezervo avarinių atsijungimų likvidavimui. Šis rezervas bus užsitikrinamas vietiniais rezerviniais pajėgumais ir bendradarbiaujant su kaimynių ES šalių operatoriais.
Be to, kaip jau skelbta, nuo šių metų birželio 1 dienos Baltijos šalių operaotoriai – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tikls“ (AST) ir Estijos „Elering“ – elektros sistemą balansuoja bendromis pajėgomis ir tuo pačiu išlaiko BRELL standartus atitinkantį balansą su Rusijos elektros sistema, pranešė „Litgrid“.
Balansuodami sistemą, tai yra užtikrindami pusiausvyrą tarp pagamintos ir suvartotos elektros energijos, operatoriai ketina naudoti tik Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos rezervinius pajėgumus.
Iki gegužės 31 pabaigos IPS/UPS elektros sistemoje veikiančios Baltijos šalys naudojosi techniniais rusiškos energijos srautais sistemai balansuoti. Šią paslaugą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorėms teikė tarpininkė „Inter RAO Lietuva“. Nuo gegužės pabaigos Baltijos šalyse buvo sustabdyta prekyba rusiška elektra, kurią vykdė vienintelė tiekėja „Inter RAO“ įmonių grupė.
Sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė elektros energijos biržos operatorius „Nord Pool“.
