„Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aaslando pareiškime.
Pranešimas paskelbtas, kai pirmadienį dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko trys nepaaiškinami dujų nuotėkiai prieš tai juose įvykus dviem sprogimams, taip pat po naujausių bepiločių orlaivių stebėjimų aplink naftos bendrovių platformas Norvegijos vandenyse.
Europos lyderiai pareiškė, kad nuotėkiai įvyko dėl sabotažo.
Po dronų stebėjimų Norvegijos naftos saugos tarnyba anksčiau šią savaitę paragino „visas žemyninio šelfo operatores ir laivybos bendroves „padidinti budrumą“, perspėjusi apie galimas avarijas ar išpuolius.
Susirūpinimas sustiprėjo po didžiulio dujų nuotėkio Rusiją ir Vokietiją jungiančiuose „Nord Stream“ dujotiekiuose Baltijos jūroj .
„Daugelis dalykų perša mintį, jog tai buvo sabotažas“, – sakė T. Aaslandas.
Kilus karui Ukrainoje, Norvegija tapo svarbiausia dujų tiekėja Europai, užėmusi Rusijos vietą. Ši Skandinavijos šalis turi didžiulį vamzdynų tinklą, jungiantį ją su žemynu, ekspertai perspėja apie sabotažo tikimybę.
