Dujų perdavimas į kitas Baltijos šalis sumenko dėl nepatrauklių dujų kainų, praneša Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.
Pasak jos, dideliu dujų vartojimu visą šaltą žiemą ir vėsų pavasarį prasidėję metai, ištuštėjusios dujų saugyklos bei po pandemijos atsigaunančios šalių ekonomikos pastebimai padidino dujų kainų indeksus tarptautinėse biržose.
Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,4 TWh dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai yra beveik tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 15,3 TWh dujų.
Per šešis pirmuosius metų mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 14,7 TWh dujų – 17,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (12,6 TWh). Didesnį dujų vartojimą šiais metais lėmė itin šalta žiema ir užsitęsę vėsūs pavasario orai, dėl kurių ilgą laiką reikėjo dujų energijos gamybai šilumos ir elektros sektoriuose.
Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 13,8 TWh –12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2020-aisiais (12,4 TWh).
„Amber Grid“ teigimu, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas išlieka svarbiausiu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims.
Pirmąjį metų pusmetį iš terminalo buvo patiekta 9,4 TWh dujų arba 61 proc., iš Latvijos – 2,5 TWh arba 16 proc., o iš Baltarusijos – 3,6 TWh arba 24 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.
Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą, per Latviją ir iš Rusijos per Baltarusiją.
Operatorė pažymi, kad 2022 metais pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL), bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją.