Neįprastai šilti orai mažino elektros kainą
Kovą, palyginus su vasariu, elektros energijos kaina Lietuvoje buvo 39,99 EUR/MWh, Latvijoje – 40,07 EUR/MWh, o Estijoje ši buvo aukščiausia tarp trijų valstybių ir siekė 40,10 EUR/MWh. Elektros kainos trijose Baltijos šalyse buvo beveik tokios pat kaip ir kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Čia kaina per mėnesį vidutiniškai susitraukė 11 proc. iki 40,86 EUR/MWh.
„Tiek Baltijos šalyse, tiek ir visose kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose sumenkusias elektros energijos kainas lėmė neįprastai šilti orai, dėl kurių gerokai sumažėjo paklausa. Regione elektra pigesnė buvo ir dėl susitraukusių gamybos kaštų – atpigo anglis, dujos bei taršos leidimai. Galiausiai, kovas buvo palankus mėnuo ir elektros energijos gamybai vėjo jėgainėse. Palyginus su vasariu, apimtys jose pastebimai išaugo“, – sako nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Lietuvoje augo ir elektros suvartojimas, ir gamyba
Kovą, palyginus su trumpesniu vasariu, vidutinis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 5 proc. iki 2462 GWh. Daugiausiai rodiklis ūgtelėjo Lietuvoje – 6 proc. iki 1056 GWh, o Estijoje ir Latvijoje – 5 proc. atitinkamai iki 763 GWh ir 643 GWh. M. Giga pastebi, kad bendrai visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose elektros paklausa kiek sumažėjo dėl šiltesnių orų.
Pirmąjį pavasario mėnesį elektros energijos gamyba Baltijos šalyse ūgtelėjo 17 proc. iki 1677 GWh. Lietuvoje rodiklis išaugo 14 proc. iki 358 GWh, o Estijoje gamyba per mėnesį susitraukė 3 proc. iki 640 GWh. Štai Latvijoje elektros energijos gamyba pasistiebė net 46 proc. iki 679 GWh.
„Taip sparčiai augusias elektros energijos gamybos apimtis Latvijoje nulėmė efektyviai veikusios Dauguvos hidroelektrinės. Čia per pirmąjį pavasario mėnesį pagaminta 375 GWh elektros – pusantro karto daugiau nei vasarį. Taip pat kovą, ištirpus sniegui ir suaktyvėjus vandens srautui, pirmą kartą šiais metais upės vandens lygis pasiekė vidutinį ilgametį“, – teigia M. Giga.
Per kovą visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 68 proc. joms reikalingos elektros energijos. Tik Latvijoje gamyba suvartojimą pranoko 6 proc., o Lietuva ir Estija pasigamino atitinkamai 35 proc. ir 84 proc. šaliai reikalingos elektros.
