Kaip praneša bendrovė „Litgrid“, rugpjūčio 28–rugsėjo 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 22 proc., nuo 143 Eur/MWh iki 112 Eur/MWh. Tuo metu Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat, kaip Lietuvoje. Estijoje kaina krito 29 proc., nuo 153 Eur/MWh iki 109 Eur/MWh.

Anot „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų pokyčius daugiausia lėmė pasitraukę karščiai ir dujų kainos.

„Vidutinė elektros kaina Baltijos šalyse, savaitę prieš tai buvusi didžiausia šiais metais, praėjusią savaitę sugrįžo į įprastą šiam laikotarpiui lygį. Prie mažesnių kainų prisidėjo iš centrinės Europos pasitraukę karščiai ir mažėjančios dujų kainos. Vasaros pabaigoje daugelyje Europos dujų saugyklų buvo pasiektas ir viršytas 90 proc. užpildymo lygis, kas lemia mažėjančius dujų importo srautus prieš prasidedant šildymo sezonui“, – teigė L. Varanavičius.

„Litgrid“ atstovas taip pat pažymėjo, kad prie sumažėjusių elektros kainų prisidėjo ir saulės bei vėjo elektrinės. Anot jo, saulės elektrinės sugeneravo beveik ketvirtadalį visos vietinės generacijos, o vėjo jėgainės pagamino daugiau nei trečdalį vietinės elektros ir bendrai su saulės elektrinėmis sudarė 61 proc. visos gamybos.

Tuo metu elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc., iki 216 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 88 GWh elektros energijos – 19 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 109 GWh.

Energetikos ekspertų teigimu, Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 43 proc., nuo 23 GWh iki 33 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių generacija – apie 10 proc., nuo 8 GWh iki 9 GWh.

Tuo metu labiausiai mažėjo šiluminių elektrinių generacija – 64 proc., iki 17 GWh. Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 4 proc., nuo 22 GWh iki 21 GWh.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 43 proc., nuo 62 GWh iki 35 GWh. 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį., o likę 48 proc. eksportuoti į Latviją.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją