Prognozuoja vidutiniškai penktadaliu mažesnes kainas

„Matydami, kad kainas galima sumažinti jau dabar, nelaukiant liepos 1 dienos, inicijavome pokalbius su VERT ir su „Ignitis“. Paraleliai parengėme tam reikalingus teisės aktus.

Kol kas sutarėme, jog kaina galėtų mažėti bent 20 procentų nuo dabartinės. Tai pavyks įgyvendinti jau nuo balandžio mėnesio“, – socialiniame tinkle skelbė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad, preliminariais skaičiavimais, tarifas visoms vartotojų grupėms galėtų mažėti apie 22 centais už kubinį metrą (apie 17–27 proc.).

„Tai lemtų, kad, pavyzdžiui, antrai vartotojų grupei, kuri dujas naudoja šildymui, sąskaitos galėtų sumažėti apie 10 eurų per mėnesį“, – „Delfi“ komentuoja taryba.

Dabartiniai gamtinių dujų tarifai gyventojams:

VERT kreipėsi į bendrovę „Ignitis“, kad ji dujų tarifą diferencijuotų į dvi dalis – iki balandžio 1 dienos ir nuo balandžio 1 dienos.

„Tikimės gauti sprendimą ir iki vasario pabaigos planuojame patvirtinti tarifus buitiniams vartotojams, kurie galėtų įsigalioti nuo balandžio 1 dienos“, – sako reguliuotojas.

Tiekimo bendrovė „Ignitis“ komentuoja „Delfi“, kad šiuo metu atlieka skaičiavimus ir juos pateiks VERT.

„Reguliuotojui ir ministerijai pasiūlėme iniciatyvą sumažinti gamtinių dujų kainą buitiniams vartotojams anksčiau, nei įprastai vykdoma tarifų peržiūra. Kitaip tariant, tvirtinti patikslintas kainas siūlome balandžio mėnesį, nelaukiant liepos mėnesio“, – komentuoja „Ignitis“ Ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.

„Pavykus peržiūrėti tarifus anksčiau nei įprastai, dujų kaina visų grupių buitiniams vartotojams nuo balandžio 1 dienos galėtų sumažėti apie 20 centų už kubinį metrą“, – teigia ji.

Nuo šių metų sausio pirmajai vartotojų grupei (naudojantiems dujas maistui ruošti) dujos pigo 7 centais už kubinį metrą, antrajai grupei (besišildantiems būstą) atpigo 4 centais, o daugiausiai suvartojantiems gyventojams – taip pat 4 centais.

Ekspertas primena apie rudenį

Įsigaliojus naujoms dujų kainoms šildymo sezonas Lietuvoje veikiausiai jau bus pasibaigęs.

Paklaustas, ar nevertėtų dažniau, kas ketvirtį peržiūrėti dujų tarifų, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad vis dėlto taip elgtis nereikėtų, nes reguliuojamoje kainoje svarbu stabilumas.

„Labai lengva sumažinti dujų kainą, bet kai rudenį-žiemą jos ima brangti ir reikia vėl branginti, tai tada vėl kyla didžiulis nepasitenkinimas dėl brangimo“, – „Delfi“ komentuoja V. Lukoševičius.

Pasak jo, įprastai dauguma valstybių stengiasi išlaikyti reguliuojamas kainas stabilias, keisdamos jas vieną ar, daugiausiai, du kartus per metus.

Valdas Lukoševičius

„Čia yra tiesiog populistinis sprendimas reaguojant į žmonių nuotaikas. Bet rudenį vėl reikės branginti, kils pasipiktinimas, gal jau bus kita valdžia, tai tada jau anie praris tą „piliulę“. Nėra gerai, kai dažnai kaitaliojamos reguliuojamos kainos“, – sako LŠTA prezidentas.

Jo teigimu, tuomet jau ir dalis vartotojų imasi taikytis prie tokio nepastovumo.

„Ir tada žmonės bando visaip manipuliuoti – naudoti, nenaudoti, perkelti į kitą ketvirtį į atsiskaitymus. Išbalansuoja sąskaitas, vyksta visokie apgaudinėjimai – tai nėra gerai, bet suprantu norą įtikti“, – sako V. Lukoševičius.

Pasisakytų už didesnį lankstumą

VERT į klausimą, ar pastaruoju metu vykę dažnesni perskaičiavimai taps norma, teigė, kad tam reikėtų teisės aktų pakeitimų, tačiau taip būtų suteikta daugiau galimybių tarybai, kai kyla didesnių pokyčių didmeninėje rinkoje.

„Ilgalaike prasme, mūsų manymu, būtų reikalingi įstatymų pakeitimai, tiek gamtinių dujų, tiek elektros energijos sektoriuje. Mūsų vertinimu, būtų galima peržiūrėti egzistuojančius įstatymus suteikiant daugiau lankstumo reguliuotojui, esant didesniems kainų pokyčiams, dažniau peržiūrėti tarifus“, – sakoma komentare.

Energetikos ministras teigia, kad per pavasario sesiją Seimui bus teikiamos įstatymų pataisos, kuriomis reguliuotojui būtų leidžiama lanksčiau ir greičiau peržiūrėti dujų kainas, skelbia ELTA. Dabar gi, peržiūrėjus tarifus pagal rinkos kainas, pokyčiai gali įsigalioti tik po 30 dienų.

Dainius Kreivys

„Kodėl įsigalios tik balandžio 1 dieną? Taip yra dėl to, kad labai aiškiai užfiksuotos datos, kada tai turi būti padaryta – 30 dienų po sprendimo. Ir mes dabar rengiame įstatymą, pagal kurį mes išimsime tas 30 dienų. Vėl gi, reikia sulaukti Seimo sesijos“, – trečiadienį žurnalistams teigė D. Kreivys.

Rinka nurimo

Ministras D. Kreivys sako, kad dujų kaina rinkoje gerokai nukritusi – nuo 60 eurų iki 30 eurų už MWh – ir labai tikėtina, kad tokia ji išsilaikys visus šiuos metus.

„Ignitis“ teigimu, rinkoje gamtinių dujų įsigijimo kaina yra smukusi, saugyklos užpildytos, pralaidumai veikia be trikdžių, taigi, rinkoje yra palyginti ramesnė padėtis.

„Vykdydami gamtinių dujų įsigijimus buitinių vartotojų poreikiams tenkinti prognozuojame, kad vidutinė 2024 metų antro ketvirčio dujų įsigijimo kaina galėtų būti apie 20 eurų už MWh mažesnė, nei tam pačiam ketvirčiui prognozuota 2023 metų rudenį“, – sako L. Beganskienė.

Gamtinių dujų kaina rinkoje:

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje sausį dujos vidutiniškai kainavo 41,5 euro už megavatvalandę – 5 proc. mažiau nei gruodį (43,5 euro už MWh) ir 40 proc. mažiau nei pernai sausį, kai vidutinė dujų kaina regione siekė 69 eurus už MWh.

„Dujų kainos kreivė slenka žemyn visoje Europoje dėl aukšto dujų saugyklų užpildymo lygio. Ši tendencija atsispindi ir Baltijos–Suomijos regione. Esant sąlyginai nešaltai žiemai, dujų pasiūla viršija paklausą, o tai lemia kainos mažėjimą“, – pranešime sako „GET Baltic“ biržos vadovė Giedrė Kurmė.

VERT pernai rudenį skelbė, kad į tarifus įtraukiama 2024-ųjų I pusmečio dujų (kaip produkto) kaina yra apie 47,68 euro už MWh. Tuo metu į 2023 metų II pusmečio tarifus įtraukta kaina iki kompensacijos – 101,85 euro, po kompensacijos – 53,08 euro už MWh. Šiuo metu valstybė netaiko kompensacijų nei elektrai, nei dujoms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)