„Žemėlapį nusprendėme paskelbti, atsižvelgdami į išaugusį atsinaujinančių energijos šaltinių – daugiausia vėjo elektrinių ir ypač Vakarų Lietuvoje – vystytojų susidomėjimą plėsti tokio tipo elektros energijos gamybos pajėgumus“, – sakė Daivis Virbickas, LITGRID technikos direktorius.
Pasak jo, tai bus didelis palengvinimas ketinantiems statyti vėjo elektrinių parkus, saulės modulius, užsiimti biomasės energijos ar kita atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos plėtra.
Žemėlapyje parodytos potencialios naujų generacijos šaltinių prijungimo vietos, įvertinant esamas tinklų galimybes. Naudojantis šiuo žemėlapiu galima įsivertinti, ar yra galimybė prijungti planuojamą elektros energiją generuojantį šaltinį esamame perdavimo tinkle.
Pavyzdžiui, pagal šiandien esamą situaciją žemėlapyje, ties linija Klaipėda–Pagėgiai laisvos naujiems generuojantiems šaltiniams prijungti galios likę 1,3 MW.
Naują elektros energiją generuojantį šaltinį prie 330-110 kV tinklo leidžiama prijungti tik įvertinus dominančios elektros perdavimo linijos ir regiono pralaidumo galimybes. „Prijungus papildomą generacijos šaltinį prie elektros perdavimo linijos, jos likęs laisvas pralaidumas sumažėja. Bendras vėjo elektrinių galimas prijungti prie Lietuvos elektros energijos sistemos galingumas yra ribojamas dėl galios rezervų poreikio jų generuojamos galios pokyčių balansavimui“, - sakė LITGRID technikos direktorius.
D. Virbicko teigimu, pastaruoju metu dažniausiai kreipiasi norintys prie tinklo prijungti vėjo elektrinių parkus. Daugiausia užklausimų gaunama iš pajūrio regiono, kur vėjo elektrinių parkų šiuo metu yra prijungta daugiausia.
Didžiausias pajūryje prijungtas vėjo elektrinių parkas yra 30 MW galios.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje prie 330-110 kV perdavimo tinklo yra prijungta 89,13 MW instaliuotos galios vėjo elektrinių.
