Kaip „Delfi“ paaiškino „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius, kol kas šilumą ir elektros energiją gamina tik atliekas kaip kurą naudojanti jėgainės dalis.
„Jos elektrinė galia siekia apie 20 megavatų, o šiluminė galia – apie 60 MW. Tam, kad jėgainė veiktų visu planuotu pajėgumu – daugiau kaip 90 MW elektrinės galios ir apie 230 MW šilumos galios, reikia užbaigti biokuro dalį, kurią sudaro du katilai“, – sakė jis.
Planuojama, kad dūmai iš visų trijų jėgainės kaminų pradės kilti kitų metų pabaigoje.
Pradžia – 2014 metais
Tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinių jėgainių pradžia galima laikyti 2014 metus, kai Vyriausybė jas pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Teigta, kad jos šilumos energijos gamybos kainą turėtų sumažinti apie 30 proc.
Tais pačiais metais numatyta ir VKJ vieta. Tai 3,33 hektaro dalis Jočionių g. 13 esančiame sklype.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso žemės sklypo (85,24 ha) savininkas yra Lietuvos Respublika, o jo vidutinė rinkos vertė – 11,76 mln. eurų.
Sklype galima rasti kelis gamybinius, valdymo pulto, apsaugos, turbininės alyvos priėmimo ir saugojimo pastatus, garažų, katilinių, sargo namelį, atliekų sandėliavimo stoginę ir kt. Nemažai pastatų registruoti kaip formuojami.
2015 metais įsteigta įmonė pavadinimu „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, o Aplinkos apsaugos agentūra jos veiklą pripažino leistina.
2016 metais pasirašytos VKJ statybos darbų sutartys. „Naujosios jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų statys tarptautinis konsorciumas, susidedantis iš Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“, Lenkijos statybų grupės „Budimex“ ir Lietuvos įmonės „Kauno dujotiekio statyba“. Tuo metu biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už beveik 150 mln. eurų statys Lenkijos įmonė „Rafako“, – paskelbta pranešime.
2018 metais Europos investicijų bankas jėgainės statyboms skyrė 190 mln. eurų paskolą. Tuo metu dar 139 mln. eurų buvo numatyti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.
2020 metais atliekų deginimo dalies statybos pasiekė finišo tiesiąją. Išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, spalį į VKJ pradėtos vežti pirmosios mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atrūšiuotos komunalinės atliekos, įvyko karštieji bandymai, po kurių vilniečiams pradėta tiekti šiluma. Prie elektros tinklo VKJ prijungta 2021 metų vasarį.
Tačiau 2020 metais „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ nutraukė sutartį su biokuro įrenginius statančia Lenkijos bendrove „Rafako“. Dėl to viso projekto užbaigimas nusikėlė į 2022 metus, o lenkai ruošiasi bylinėtis Stokholmo arbitraže.
Atpigins šilumą, bet ne elektrą
Kaip žinia, kogeneracijos metu gaminama tiek šiluma, tiek elektra. Kogeneracinėse jėgainėse pagaminta šiluma dažniausiai suvartojama centralizuotam šildymui ar pramoniniuose procesuose, tuo metu įprastose elektrinėse šiluma lieka nepanaudojama.
Kaip pasakojo A. Ketlerius, VKJ sostinės gyventojams šilumą tiekia nuo praėjusių metų lapkričio. Taigi, naujoji jėgainė jau turėjo įtakos pastarojo šildymo sezono metu.
„Šilumos aukcionuose siūloma šilumos kaina buvo viena žemiausių iš visų gamintojų, tad neabejotinai leido sumažinti šilumos sąskaitas sostinės gyventojams. Atkreipiame dėmesį, kad, praėjusį šildymo sezoną buvo vykdomi jėgainės paleidimo derinimo darbai, įvairūs projektiniai bandymai, tad tikrojo ir pilno efekto dar nebuvo“, – pastebėjo jis.
Panašiai komentavo ir Vilniaus šilumos tinklų komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„VKJ dar neveikė pilnu pajėgumu, o tik bandomąja eksploatacija, – sakė ji. – VŠT šilumos energiją gamina patys bei superka šilumos energiją iš visų aštuonių nepriklausomų šilumos gamintojų – tarp jų ir VKJ.“
„Didžiąją dalį šilumos energijos vilniečiams pagamina Vilniaus termofikacinė elektrinė. Apie 70 proc. miestui reikalingos šilumos pagaminama būtent čia.
Kiek vienas nepriklausomas gamintojas gali turėti įtakos kainai, mes neskaičiuojame, taip pat kiek atskirai kiekvienas namų ūkis sutaupo duomenų neturime. Juolab, kad kaip ir minėjau, VKJ šį sezoną neveikė pilnu pajėgumu ir pradėjo dirbti ne nuo šildymo sezono pradžios. Šilumos kainos šį sezoną Vilniuje buvo mažesnės nei praėjusį, tam daugiausia įtakos turėjo įmonės efektyvi veikla. Baigus šildymo sezoną, šilumos energija Vilniaus mieste bus gaminama tik iš biokuro ir iš atliekų, tik pikinę paklausą dengs iškastinio kuro įrenginiai“, – aiškino ji.
Tuo metu, pasak „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovės Jurgos Eivaitės, ženklesnės įtakos elektros energijos kainoms VKJ neturės, nes pagamins tik apie 1 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.
„Visoms elektrinėms, prieš joms pradedant veikti elektros perdavimo sistemoje, yra numatytos standartinės procedūros. VKJ nebuvo išimtis ir atliko privalomus veiksmus prieš pradedant veikti elektros energetikos sistemoje. Pats fizinis įsijungimas ir sinchronizavimasis su sistema vyko pagal iš anksto suderintą programą ir užtruko keletą dienų. Elektrinė veiklą pradėjo sklandžiai.
Elektros energijos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ džiaugiasi kiekvienu nauju elektros energijos gamybos šaltiniu pradedančiu veiklą sistemoje, nes tai didina sistemoms stabilumą ir patikimumą. Ypatingai svarbu, kad naujasis šaltinis atsirado Vilniaus mieste, kur ypatingai auga elektros energijos vartojimas, o vietinė gamyba mažina tinklų apkrautumą. VKJ yra geras pavyzdys, kaip moderni elektrinė gali rasti sinergiją šilumos ir elektros sektoriuose ir veikti konkurencingai rinkoje užtikrindami saugią energijos gamybą iš komunalinių atliekų.
Sėkmingai užbaigus paleidimo derinimo darbus ir perėjus į stabilaus darbo režimą, stebėjome, kaip VKJ palaipsniui įsiliejo į elektros rinką. Šiuo metu matome stabilią elektrinės veiklą. Tai rodo, jog rinkoje ši elektrinė gali pasiūlyti konkurencingą kainą, atnešant naudą galutiniam elektros vartotojui“, – dėstė ji.
A. Ketlerius dar pridūrė, kad VKJ pagaminama elektros energija yra parduodama „Nord Pool“ biržoje, kur ją gali įsigyti bet kuris elektros energijos tiekėjas.
Jis nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančius leidimus, jėgainė per metus energija gali paversti iki 160 tūkst. tonų išrūšiuotų ir perdirbti netinkamų komunalinių atliekų.
„Konkrečiais mėnesiais atliekų kiekis svyruoja, priklausomai nuo gaminamos energijos kiekių bei tiekėjų užsakymų. Šiuo metu atliekas jėgainei tiekia visi pagrindiniai sostinės komunalinių atliekų tvarkytojai: „Energesman“ – mechaninio biologinio rūšiavimo įmonės valdytojas, „EKO perdirbimas“, „Horeca Sprendimai“; „Ekobazė“; „Ecoservice“, taip pat ir Utenos regiono atliekų tvarkymo centras .Turime sutartį ir su Utenos RAC“, – vardijo jis.
Išskirtinių užklausų nesulaukė
VKJ statoma prie jau pastatytos komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos.
„Tai suteikia galimybę transportuoti reikalingą kurą mažais atstumais, įrengti specialius transporterius ir taip sumažinti automobilių transporto srautus į teritoriją bei minimizuoti atliekų tvarkymo kaštus.
Tinkamas prisijungimas prie inžinerinių tinklų: gamtinių dujų, elektros energijos tinklų, bei Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Pritaikyta susisiekimo infrastruktūra: yra geležinkelio atšaka, išvengiama tankiai apgyvendintų teritorijų.
Tinkami sprendiniai: teritorija nepatenka į saugomų ar NATURA 2000 tinklo teritorijų ribas, joje nėra kultūros paveldo vertybių. Energijos gamybos veikla leidžiama pagal Vilniaus miesto bendrojo ir šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius. Arti vartotojai: statyti tokią elektrinę šalia potencialių šilumos ir elektros vartotojų yra vienas iš esminių energijos panaudojimo efektyvumo kriterijų“, – apie naujosios jėgainės vietos pasirinkimą rašoma jos tinklapyje.
Skaičiuojama, kad nuo VKJ iki gyvenamųjų namų yra apie 2 kilometrai. „Toks atstumas atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Kogeneracinė jėgainė turės moderniausius ir efektyviausius dūmų valymo įrenginius, tad neigiamo poveikio gyventojų sveikatai nebus“, – teigiama tinklapyje.
A. Ketlerius „Delfi“ sakė, kad jėgainei pradėjus veiklą išskirtinių visuomenės užklausų ar kreipimosi nesulaukė.
„Jėgainė yra moderni ir atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus, tad pradėjus veiklą, aplinkiniai gyventojai nepajautė jokių skirtumų“, – tvirtino jis.
Pašnekovas dar pridūrė, jog jėgainė visada atsako į gyventojų klausimus ir veikia kuo atviriau – dėl to pradėjo žiedinės ekonomikos informacinę kampaniją bei skatina gyventojus aktyviai prisidėti prie rūšiavimo. „Mūsų duomenys apie jėgainėje susidarančias emisijas yra viešai prieinami“, – sakė jis.
Turės 100 darbuotojų
„Sodros“ duomenimis, gegužę VKJ dirbo apie 90 darbuotojų, kuriems balandį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2971,38 euro (apie 1,8 tūkst. eurų „į rankas“).
A. Ketlerius sakė, kad ateityje jėgainėje turėtų dirbti apie 100 darbuotojų.
Juridinių asmenų registre paskelbtame 2020 metų pranešime nurodoma, kad bendrovės vadovo vidutinis darbo užmokestis siekė 9 818 eurų (beveik 6 tūkst. eurų „į rankas“), o ekspertų ir specialistų (76 asmenys) – 2 753 eurus (beveik 1,7 tūkst. eurų „į rankas“).
Įmonės generalinis direktorius yra Mantas Burokas, anksčiau vadovavęs VŠT.
Vienintelis įmonės akcininkas yra „Ignitis grupė“. 73,08 proc. „Ignitis grupės“ akcijų valdo Finansų ministerija, o 26,92 proc. – smulkieji investuotojai.
