Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pripažįsta, kad būna atvejų, kai gaunantys kompensacijas žmonės gyvena su atvirais langais. Jis siūlo nemokėti kompensacijų tiems, kurie sunaudoja daugiau šilumos nei tam namui numatyta norma.
„Namas yra renovuotas, o tų butų šilumos sunaudojimas yra toks, lyg jis būtų nerenovuotas. Senos moteriškės gauna kompensacijas ir gyvena suplukusios, suprakaitavusios. Gali aiškinti neaiškinęs. Jos sako, kad joms šalta, ir viskas. Kiekvieno buto šildymas yra reguliuojamas individualiai, o jeigu butas namo vidurkį viršija 3-4 kartus, tai koks čia taupymas? Ir aš netaupyčiau, jeigu už mane kas nors sumokėtų: atsidarau langus ir karštai gyvenu“, - DELFI piktinosi daugiabučio Vaišvilos g. 9 bendrijos pirmininkas A. Paulikas.
Jis skaičiuoja, kad toks kai kurių gyventojų požiūris didina ir kitų gyventojų sąskaitas.
„Jos sukelia namo šilumos suvartojimo vidurkį. Aš ir taip buvau pasiekęs, kad mūsų namas rajone sunaudodavo mažiausiai šilumos. Be to, namas 30 proc. sunaudotos šilumos pasidalija bendriems poreikiams: laiptinių šildymui, vamzdynų nuostoliams“, - kalbėjo A. Paulikas.
Bendrijos pirmininkas tvirtina, kad stengiasi, jog butuose vidutinė temperatūra būtų 18-20 laipsnių šilumos. O minėtos moterys esą mėgsta, kai kambariuose būna apie 24 laipsnius.
A. Pauliko DELFI pateiktais duomenimis, šildymo sezonas iki renovacijos kainavo 66 tūkst. Lt, o po jos – kiek daugiau nei 17 tūkst. Lt.
Iš šilumos suvartojimo duomenų matyti, kad tame pačiame daugiabutyje esančių butų šildymo išlaidos vienam kvadratiniam metrui svyruoja nuo 0,63 Lt iki 4,30 Lt.
Siūlo remti tik taupančius
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų, jungiančių komunalinių paslaugų įmones, bendrijas ir namų administratorius, prezidentas Juozas Antanaitis DELFI sakė, kad su šia problema susiduria ne vieno daugiabučio bendrijos pirmininkas.
J. Antanaitis siūlo nemokėti kompensacijų žmonėms, kurie suvartoja per daug šilumos net ir renovuotame name.
„Jeigu tik nėra į individualios kiekvieno buto apskaitos, tuomet yra bėda, nes jie atidaro langus, vėdinasi, moka visi, o jie gauna kompensacijas. Jeigu mes nuėmėme kompensacijas žmonėms, kurie nenori modernizacijos, bet ją atlikę vėl mokame kompensacijas. Kodėl? Mes juk davėme įrankį, kaip taupyti ir taupiai gyventi su kitais? Būtų logiška nemokėti kompensacijos, jeigu nėra biednumo, o ne todėl, kad buvo pervartota šilumos energijos. Gali kiek nori viršyti energijos sunaudojimą, vis tiek už jį sumokės valstybė“, - kalbėjo pašnekovas.
Dažnai, anot jo, žmonės apšiltina namą, tačiau pagaili pinigų šilumos sistemos modernizacijai. Jo teigimu, bent dalinai problemą galima būtų išspręsti kiekvienam butui įrengiant individualią apskaitą.
„Taip pat reikia pakeisti kompensacijos skyrimo tvarką. Ją skirti dėl to, kad žmogus biednas, bet neviršijo to namo nustatytos šilumos suvartojimo normos, o ne dėl to, kad žmogus suvartoja labai daug energijos ir negali už tai susimokėti. Tada jis žinos, kad jeigu ir viršijo, pats turės pats susimokėti, netgi jei ir yra labai biednas“, - tvirtino J. Antanaitis.
Kitose šalyse kompensuoja tik gyvenantiems socialiniame būste
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, kuri rūpinasi renovacija, vadovas Valius Serbenta pripažino negirdėjęs apie tokius atvejus, kad žmonės taip netaupytų šilumos.
Pašnekovo teigimu, naujai priimtuose teisės aktuose numatyta, kad jeigu kompensacijas gaunantys gyventojai nedalyvaus susirinkimuose ir nepritars namo modernizavimo projektui, trejiems metams praras teisę į kompensaciją. Visas renovacijos išlaidas už kompensacijas gaunančius gyventojus sumoka valstybė.
V. Serbenta atkreipė dėmesį, kad išsivysčiusiose Europos valstybėse laikomasi nuostatos, kad neturintys galimybių išlaikyti nuosavą būstą jį parduoda ir keliasi į valstybės ar savivaldybės nuomojamą būstą. Ir jeigu neturi lėšų išlaikyti šį būstą, tik tokiu atveju jiems teikiama kompensacija.
„Deja, mūsų valstybė neturi pakankamai socialinio būsto. Antras dalykas, mūsų tradicijos yra kitokios nei Vakaruose, priimkime tokį palikimą, koks yra. Be jokios abejonės, prie šio klausimo turėtų būti grįžtama“, - komentavo pašnekovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos DELFI pateiktame išaiškinime rašoma, kad nepasiturintys gyventojai už būsto normatyvinio ploto šildymą moka ne daugiau kaip 20 proc. savo pajamų, prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas (t.y., 350 Lt).
Taigi jeigu vienas gyvenantis žmogus gauna 880 Lt pajamų per mėnesį, jis už šildymą daugiausiai gali mokėti 106 Lt, o likusi suma už šildymą bus kompensuojama valstybės.
Normatyviniu plotu vienam gyvenančiam asmeniui yra nustatyta 50 kv. m. Jeigu butas didesnis, kompensuojama tik dalis išlaidų.
