Dabar tokiomis elektrinėmis naudojasi beveik 10 tūkst. žmonių.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad nutolusios saulės elektrinės yra gera alternatyva, kai žmogus negali saulės elektrinės įsirengti ant nuosavo namo stogo.
„Tokios elektrinės dalies turėjimas padeda sumažinti jūsų elektros energijos sąskaitas, dėl to, kad nepirksite elektros iš savo tiekėjo, tik reikės atsiskaityti už naudojimąsi tinklais‟, – komentuoja ESO Paslaugų vystymo vadovas Lukas Čibiras.
Vis dėlto dabar reikėtų nusiteikti, kad mėnesio laukimo nepakaks.
„Laikotarpis gerokai ilgesnis, nes elektros kainos dabar visus užspaudė ir eilės yra didelės tų saulės elektrinių įsigijimui. Dauguma parkų, kurie jau pastatyti, yra pilnai išparduoti, dalis išparduodami net nepradėjus statyti. Tai reikia žiūrėti, ieškoti, kas greičiau tą elektrinę pabaigtų, įrengtų ir paleistų‟, – sako pašnekovas.
Šiuo atveju kreiptis į ESO nereikia – vertėtų paanalizuoti pačių vystytojų pasiūlymus.
„Jums reikėtų susirasti saulės parko vystytoją, – atsiranda dabar ir vėjo parko vystytojų, – išsirinkti pagal kainą, pagal kitus parametrus, pagal tai, kokį žada pagaminti elektros kiekį, iš jų rezervuotis arba nusipirkti, jeigu elektrinė yra pastatyta, ir tuomet jie jau pasirūpins likusiais dalykais‟, – kalba L. Čibiras.
Paklaustas, kaip greitai sumažėtų elektros kaina pasistačius saulės elektrinę (kol kas nekalbant apie jos atsipirkimą), ESO atstovas sako, jog priklauso nuo laikotarpio, kada elektrinė įrengta.
„Saulės elektrinių atveju naudą pajusite nuo pirmųjų saulėtų dienų. Aišku, žiemą tų saulėtų dienų beveik nėra, tai tas poveikis bus minimalus, jeigu jo iš viso bus.
Tai jeigu nusipirksite žiemą, pirmąjį poveikį pajausite pavasarį. Įsigijus ir pajungus elektrinę vasarą, jau iš karto pradėsite jausti to privalumus‟, – komentuoja L. Čibiras.
Anot jo, renkantis elektrinę reikia žiūrėti į metinį energijos suvartojimą, numatyti, ar planuojama įjungti imlų elektros įrenginį, pavyzdžiui, elektromobilį.
„Ir pagal tai žiūrėti, ką žada saulės parkai, kiek kilovatvalandžių žada pagaminti iš vieno kilovato. Dažniausiai tai būna apie 1000 kilovatvalandžių iš vieno kilovato elektrinės, kai kurie gal turi efektyvesnius parkus, kurie daugiau gali padaryti ar sugeneruoti mažiau. Čia reikia klausti tiesiai saulės parkų‟, – sako L. Čibiras.
Tačiau lygindamas, kas labiau apsimoka – ar nuosava saulės elektrinė ant stogo, ar nutolusi, – pašnekovas buvo linkęs rinktis pirmąjį variantą.
„Jeigu yra galimybė, mes vis tiek skatiname klientus pirmiausia įsivertinti, ar jie galėtų įsirengti elektrinę pas save ant stogo, nes tokios elektrinės įrengimas dažniausiai yra šiek tiek pigesnis, pats montavimas.
Priedo tuomet atsiranda galimybė iš karto suvartoti elektros energiją generacijos metu, tai reiškia, už tą dalį jums nereikės mokėti už naudojimąsi tinklais, už tinklų infrastruktūros palaikymą‟, – argumentavo jis.
ESO specialisto teigimu, yra du svarbiausi veiksniai, lemiantys saulės elektrinės atsipirkimą: tai elektros kainos rinkoje ir elektrinės įsigijimo kaina.
„Tai dabar elektrinių įsigijimo kaina yra užkilusi, tiesiog dėl didžiulės jų paklausos, viskas yra „iššluota‟. Kitas dalykas – šiuo metu pakilusios elektros energijos kainos, visi tikisi, kad jos ateityje nukris ir to yra laukiama. Esant didesnėms elektros kainoms tas atsipirkimas, aišku, yra kur kas geresnis, gali siekti 3–7 metus‟, – kalbėjo jis.
L. Čibiro vertinimu, jeigu elektros energijos kainos nukristų, atsipirkimas būtų šiek tiek ilgesnis, „bet tai vis tiek yra taupymas, naudos nešimas iš elektrinės. Per dešimtmetį turėtų atsipirkti‟.
Tarp papildomų faktorių jis paminėjo pasirinktą atsiskaitymo už naudojimąsi tinklais būdą ir tai, ar žmogus gauna valstybės teikiamą paramą elektrinėms.
Kalbėdamas apie gaminančių vartotojų elektros naudojimą skirtingais sezonais, L. Čibiras teigė, kad šalyse taikomi įvairūs modeliai. Lietuvoje perteklinė elektra „grąžinama‟ vartotojui kilovatvalandėmis.
„Dabar ta elektros energija yra „kaupiama‟ pas jūsų elektros tiekėją (...). Tos kilovatvalandės, kurias sukaupėte, pavyzdžiui, vasarą, jos po to pernešamos į žiemą, kada saulės yra mažiau, bet jūs toliau naudojate sukauptas kilovatvalandes ir jums tos elektros nereikia pirkti‟, – sakė ESO atstovas.
Pasak jo, Lenkijoje ir didžiojoje dalyje Europos pereita prie tokio modelio, kad tuomet, kai vartotojas patiekia elektrą į tinklą, jis iš karto parduoda elektrą.
„Tai dažniausiai yra žiūrima į valandinę biržos kainą, ta kaina jūs ją parduodate, sukaupiate kreditą pinigais – nebe kilovatvalandėmis, – o vėliau, kai vartojate, pinigus išnaudojate‟, – sakė L. Čibiras.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
