Žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva, kaip valstybė, iki šiol jokių sutarčių, garantuosiančių elektros tiekimą po Ignalinos AE uždarymo neturi, nors iki 2010 m. pradžios lieka vis mažiau laiko. Tuo tarpu tokias importo sutartis su Rusijos ir Baltarusijos energetikos bendrovėmis pasirašė nepriklausomas elektros energijos tiekėjas ERC. Ši importo teisė yra iškovota sunkioje konkurencinėje kovoje.
Labai tikėtina, kad kai kurie elektros energijos rinkos dalyviai nieko neveikdami pralaukė laiką, per kurį ERC atliko visus pasiruošimo sunkiajam laikotarpiui darbus, pasirašė sutartis, apmokė personalą. Dabar jiems belieka žiūrėti į nuvažiuojantį traukinį.
Tačiau ne tai svarbiausia – man labai keista, kodėl nekalbama apie tai, kaip apskritai užtikrinti stabilų ir patikimą elektros sistemos darbą. Tiesa, tam reikia žinoti elektros sistemos dalyvių poreikius ir bendro darbo principus. Juk bendroje sistemoje elektra juda ne genama politinių sprendimų ar norų, o pagal fizikos dėsnius. Ji gaminama ir vartojama tą pačią akimirką. Jos nesukrausi į sandėlius ir nesukaupsi tarsi kokio mazuto ar gamtinių dujų. Iš anksto nesusitarus dėl balansavimo, rezervavimo, atsiskaitymo principų, vėliau gali kilti labai daug rimtų problemų. Todėl drąsiai galiu pasakyti: aiškios, skaidrios, abipusiai naudingos sutartys, kurias su „Inter RAO JES“ ir „Belenergo“ pasirašė ERC, minėtus pavojus labai sumažina ir taip didina Lietuvos energetinį saugumą.
Dvi sutartys: svarbiausia - garantijos
2009 m. vasario pradžioje ERC ir Baltarusijos valstybinė energetikos bendrovė „Belenergo“ pasirašė ilgalaikę elektros energijos tiekimo į Lietuvą sutartį. Dar po mėnesio, kovo 19 d., ERC ir Rusijos energetikos bendrovė „Inter RАО JES“ pasirašė ilgalaikę (iki 2020 m.) elektros energijos tiekimo į Lietuvą sutartį.
Šios sutartys svarbios tuo, kad po Ignalinos AE uždarymo, Lietuvą garantuotai pasieks elektra ir šalis nesusidurs su galimu elektros energijos deficitu. Be to, ERC po Ignalinos AE uždarymo, galės visiškai patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių elektros energijos poreikį.
Pagal su Rusijos ir Baltarusijos energetikos bendrovėmis pasirašytas sutartis, ERC rezervavo laisvus elektros linijų pralaidumus Rusijoje ir Baltarusijoje. Tokiu būdu sutartys garantuoja minimalų 2,5 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) per metus elektros kiekį iš Rusijos, o bendras ERC galimas tiekti elektros kiekis iš Rusijos ir Baltarusijos sieks apie 7 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos per metus.
Painioja su gamtinių dujų rinka
Klaidingos interpretacijos neretai atsiranda tuomet, kai elektros energijos rinka lyginama su gamtinių dujų rinka ir joms bandoma primesti tuos pačius veiklos principus. Tai visiškai klaidingas įsivaizdavimas - gamtinių dujų ir elektros energijos sektoriai labai skiriasi.
Pirmiausia, elektrą galima gamintis deginant dujas, mazutą, vietinį kurą, naudojant vandens ar vėjo energiją. Gamtinių dujų rinkoje yra vos keli tiekėjai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai dujas gauna iš vienintelio šaltinio - „Gazprom“, o elektros rinkoje yra bent kelios dešimtys gamintojų, tiekėjų, pardavėjų, kurie Lietuvos elektros energijos aukcione (biržoje), veikiančiame valandinės prekybos principu, galės laisvai prekiauti elektra. Be to, trūkstamą elektrą po Ignalinos AE uždarymo, galima bus pirkti ne tik iš vietos gamintojų, bet ir iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Skandinavijos, Ukrainos.
Elektrą gali importuoti ir kiti
Su Rusija ir Baltarusija elektros tiekimo sutartis yra pasirašiusi tik ERC. Tačiau ir kiti rinkos dalyviai elektrą gali laisvai tiekti iš Latvijos, Estijos ar Suomijos. Pastačius elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, rinkos dalyviams atsiras dar daugiau galimybių importuoti elektrą iš Vakarų. Be to, Lietuvos elektros aukcione planuoja dalyvauti Estijos ir Latvijos elektros bendrovės, taip pat elektra galės būti perkama ir iš Šiaurės šalių elektros prekybos biržos „Nord Pool“, tiekiant elektrą povandeniniu elektros kabeliu „Estlink“.
Pavyzdžiui, Estija po Ignalinos AE uždarymo siūlo pateikti Lietuvai beveik pusę trūkstamos elektros energijos ir turi įsteigusi savo prekybinę bendrovę, kuri prekiaus elektra aukcione. Taip pat elgiasi ir latviai, kitų šalių rinkos dalyviai. Pagal tokią veiklos praktiką veikia ir „Nord Pool“. Tai prekybos elektra schema, kurią nustato ES direktyvos, juolab dabar, kai jau susitarta dėl trečiojo elektros ir dujų liberalizavimo teisės aktų paketo. Pagal tokią veiklos praktiką veikia ir ERC.
Todėl ERC nėra ir negali būti nei rinkos monopolistė, nei tarpininkė. ERC yra elektros rinkos dalyvė, kurios veikla visiškai atitinka ES direktyvas ir kuri veikia pagal nusistovėjusią Šiaurės šalių „Nord Pool“ praktiką.
Elektros jungtys su Vakarais atvertų naujas galimybes
Kadangi Lietuvos elektros rinka yra maža ir gerokai sukaustyta, ERC visiškai palaiko bendros regioninės elektros rinkos sukūrimą ir jos sujungimą su „Nord Pool“. Tai sudarytų sąlygas susikurti liberaliai elektros rinkai, kurioje neliktų vietos net minčiai apie politinę konjunktūrą.
Deja, kol kas ta rinka kuriama tik kalbomis. Estija jungtis į tokią rinką planuoja po 2013 metų, Latvija taip pat dar delsia. Esama kalbų apie rengiamas priemones rinkai reguliuoti... įvedant papildomą mokestį. Tačiau tai reikštų rinkos iškreipimą dujų tiekėjų naudai, tuo pat metu dar labiau pabranginant elektrą galutiniam vartotojui.
Kuo spartesnis bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas ir jos integravimas (per jungtis su Švedija) į Skandinavijos elektros energijos rinką, be abejo, padidintų konkurenciją ir, tuo pat metu, atvertų naujas galimybes. ERC jau dabar bendradarbiauja su specialistais, kurie ne vienerius metus dirba „Nord Pool“ sistemoje, todėl mes matome kaip efektyviai gali veikti bendra rinka.
Elektros kainą nustatys rinka
Ne mažiau aktualus klausimas – kokia bus elektros energijos kaina po Ignalinos AE uždarymo. Šiuo klausimu taip pat esama įvairiausių interpretacijų. Galima atsakyti paprastai - elektros energijos kainą nustatys rinka. O jos paklausą ir pasiūlą labai smarkiai įtakos ekonomikos būklė ir politiniai sprendimai. Vartotojo mokamoje kainoje gamintojo ar didmeninio pardavėjo kaina sudaro 20-40 procentų. Visa kita – perdavimas, paskirstymas ir t.t. Galutinę kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. ERC, kaip ir kiti rinkos dalyviai, elektrą pardavinės aukcione. Dėl to kaina rinkoje tikrai nepadidės, o atvirkščiai – gali sumažėti. Toks dalyvavimas elektros energijos rinkoje didina joje konkurenciją ir taip mažina elektros kainą, su sąlyga, kad ta rinka egzistuoja.
Tokiu būdu elektros energijos kaina bus nustatoma atsižvelgiant į eksportuojančių bei importuojančių šalių elektros rinkose esančią situacija bei įvertinus galiojančias transportavimo ir infrastruktūrines sąnaudas.
Reziumuojant galima pasakyti – kuo greičiau bus sukurta bendra regioninė elektros rinka, sujungta su „Nord Pool“, tuo turėsime didesnes elektros tiekimo garantijas ir konkurencingas elektros energijos kainas.
Apie ERC
UAB“ Energijos realizacijos centras“ (ERC) yra nepriklausomas elektros energijos tiekėjas. Šį statusą bendrovė įgijo 2002 m. Lietuvoje įsigaliojus naujam energetikos įstatymui, kuris liberalizavo elektros energijos rinką, įteisino nepriklausomus tiekėjus ir kitus rinkos dalyvius. ERC yra Lietuvos elektros energetikos asociacijos bei Europos elektros pramonės sąjungos narė.Nuo pat veiklos pradžios bendrovė aktyviai plėtoja prekybinius ryšius su Baltijos ir Skandinavijos šalimis, Rusijos ir Baltarusijos energetikos kompanijomis bei stambiaisiais elektros energijos vartotojais. Be prekybos elektra, ERC aktyviai veikia ir kitose srityse - įgyvendina investicinius projektus energetikos bei nekilnojamojo turto sektoriuose, puoselėja socialinę sanglaudą.51 proc. ERC akcijų paketą valdo Suomijoje registruota bendrovė „RAO Nordic“ (Rusijos „Inter RAO JES“ ir valstybinės įmonės „Rosenergoatom“ antrinė įmonė). Likusi ERC akcijų paketo dalis - 49 proc. - priklauso Švedijos bendrovės „Scaent“ antrinei įmonei Lietuvoje „Scaent Baltic“.