aA
Trečiadienį tikriausiai daugelis Lietuvos gyventojų, buvo nemaloniai nustebinti žinios, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pritarė bendrovės „Lesto“ siūlytiems elektros energijos kainų pakeitimams. Pasak įvairių informacijos šaltinių nuo kitų metų už elektrą gyventojai turės mokėti vidutiniškai 13 proc. daugiau.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nurodoma, kad elektros energijos kainą išaugino jos dedamosios. Viena daugiausiai augusių dedamųjų yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina, kuri augo nuo 7,04 ct/kWh iki 10,49 ct/kWh, t.y. beveik 50 proc.

Kaip nurodo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo interneto puslapyje, VIAP lėšos skiriamos vietinei gamybai iš atsinaujinančių energetikos išteklių remti, gamybai kogeneracijos jėgainėse remti, strateginiams objektams, susijusiems su energetinio saugumo didinimu, finansuoti, atominės energetikos saugumo užtikrinimui, atliekų saugojimui ir laidojimui (Ignalinos AE), taip pat elektros energetikos sistemos saugiam ir patikimam funkcionavimui užtikrinti.

Laikinas premjeras – Andrius Kubilius, žiniasklaidai išsakė savo įsitikinimus, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl brangsta elektra gyventojams, yra vis intensyvesnė atsinaujinančios elektros gamybos plėtra Lietuvoje. Atsisakius ar stabdant branduolinės energetikos naudojimą, teigė premjeras, žalioji energetika tampa brangesne alternatyva, o už tolygią atsinaujinančių išteklių plėtrą turi sumokėti elektros naudotojas.

Taigi, reikia suprasti taip, jei atominė elektrinė nėra statoma, „še - turėkit“ didesnę elektros kainą, nes elektra bus gaminama brangesniu būdu.

Reikia pripažinti, kad elektros kainos didinimo priežastys iš dalies atrodo logiškos ir suprantamos, tačiau tiesa yra ir tai, kad nurodytos priežastys neguodžia eilinio vartotojo, kuris VIAP ir bendrą elektros kainos padidėjimą turės dengti iš savo piniginės.

Todėl kyla klausimas. Ar ne pernelyg paprastai ir demonstratyviai sudėtingas problemas bandoma spręsti eilinių žmonių sąskaita?

Nepasitenkinimas plūstelėjo į internetą komentarų pavidalu. Internautai piktinasi, kad elektra tampa brangesne nei Vakarų Europos šalyse. Dalis komentatorių net teigia, jog visuomenė sąmoningai klaidinama dėl VIAP ir atsinaujinančių išteklių brangumo, nurodo, kad AB „Lesto“ ir taip uždirba didžiulius pelnus.

Straipsnio autorius nesiima atsakyti, ar elektra pigesnė, ar brangesnė Vakarų Europoje, nes neturi tokių duomenų.

Taip pat nesiima vertinti VIAP lėšų panaudojimo ir šios elektros energijos kainos dedamosios didinimo pagrįstumo, nors visi norintieji tai gali padaryti peržiūrėdami informaciją, kurią Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikia savo interneto puslapyje (http://www.regula.lt)
Trečią internautų pastabą apie AB „Lesto“ uždirbamus pelnus, straipsnio autorius gali pakomentuoti. Pasirodo, kad didžiulių pelnų bendrovė tikrai neuždirba, net atvirkščiai, patiria nuostolį.

Iš viešai prieinamos informacijos, publikuojamos „NASDAQ OMX Baltic“ vertybinių popierių biržos interneto puslapyje, yra matyti, kad už 2011 metus įmonė patyrė 46,74 mln. Lt. nuostolį.

Patirtas nuostolis, nesutrukdė akcininkams 2012 m. balandžio 27 d. eiliniame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimą skirti 170,31 mln. Lt. dividendų išmokėjimui.

Situacija keista, nes paprastai nuostolį patiriančios bendrovės nepriima sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, tačiau tiesos dėlei reikia sutikti, kad tokia praktika kartais toleruojama, ypač, kai įmonės generuoja teigiamus pinigų srautus iš savo pagrindinės veiklos ir nenori nuvilti pagrindinių akcininkų.

2011 m. bendrovės pinigų srautų ataskaita rodo, kad grynieji pinigų srautai iš pagrindinės įmonės veiklos sudarė 361,70 mln. Lt. Tai rodo, kad nežiūrint į nuostolį bendrovė buvo ir yra pajėgi mokėti solidžius dividendus.

Naujausia finansinė informacija – neaudituota AB „Lesto“ 2012 m. I pusmečio konsoliduota ir bendrovės sutrumpinta tarpinė finansinė informacija rodo, kad per I šių metų pusmetį bendrovės grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos buvo 157,02 mln. Lt., grynieji pinigų srautai panaudoti investicinei veiklai per tą patį laikotarpį – 144,87 mln. Lt.

To pačio laikotarpio įmonės finansinės veiklos pinigų srautai rodo, kad buvo gauta 149,45 mln.Lt. paskolų ir bendrovės akcininkams buvo išmokėti 169,81 mln. Lt. dividendų.

Taip išeina, kad AB „Lesto“ skolinasi pinigus tam, kad sumokėtų dividendus savo akcininkams, kurių pagrindinis yra UAB „Visagino atominė elektrinė“ (nuosavybės dalis – 82,63 proc.). Kas toliau? Paskolas bankams AB „Lesto“ padengs pinigais, kuriuos gaus už savo paslaugas, o už brangstančią elektros energiją sumokės... vartotojai, t.y. mes. 

Taigi, natūraliai kyla klausimas: ar tikrai vien žalioji energetika yra kalta dėl elektros kainų didinimo, o gal tai bausmė „buitiniams vartotojams“ už nepaklusnumą balsuojant prieš atominės elektrinės statybą?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klaipėdoje laukiama naujo „Novatek“ dujų krovinio (39)

Į Klaipėdą penktadienį turėtų atplaukti naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“...

Nausėda: per pastarąjį dešimtmetį buvo padaryta beveik nieko, kad Astravo AE netaptų kūnu (59)

Prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina visuomenininkų pristatytą memorandumą dėl...

Erdoganas: Turkija šiemet pradės žvalgyti dujų telkinius Viduržemio jūros rytuose

Turkija jau šiemet pradės žvalgyti dujų telkinius Viduržemio jūros rytuose esančiose...

Daug energijos vartojančioms įmonėms – galimybė susigrąžinti dalį pinigų (2)

Iki vasario 1 dienos energijai imlios pramonės įmonės gali teikti prašymus susigrąžinti dalį...

Baltarusija siūlo Latvijai elektrą importuoti tiesiogiai (37)

Baltarusija ir Latvija išanalizuos tiesioginio baltarusiškos elektros tiekimo galimybes,...

Top naujienos

Karbauskis po susitikimo su Nausėda nustebino: tai buvo kaip „taikos pypkės rūkymas“ papildyta 15:02 val. (230)

Penktadienio popietę prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Vidas Rachlevičius. Meghan Markle: verslo planas „Sussex Royal“ (46)

Praėjusį ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje sprogo informacinė bomba, kuri šalies viduje...

NKVD nužudyto Lietuvos karininko ainio svajonė buvo „Žalgiris“, bet karjera iškrėtė pokštą specialiai Krepšinis.lt iš Atėnų

Andy Rautinio karjeroje buvo daug nusivylimų ir sunkių akimirkų – lygiai kaip ir jo giminės...

„Grigeo Klaipėda“ tyrime įtariamas buvęs direktorius ir dar du darbuotojai: atidarėme Pandoros skrynią (117)

Dėl įžūlaus gamtos teršimo ir nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias prokuratūra plečia...

Nausėdos atsakas Karbauskiui: kai kuriais klausimais taikos pypkės tikrai nerūkomos (35)

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su valdančiosios koalicijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu...

Gyvai / Žala ir Jurgelėnas Dakarą pabaigs: komanda pranešė, kad juda finišo link atnaujinta 15.36 val. (307)

Visas Dakaro karavanas šiandien pajudėjo iš Harado, Saudo Arabijos miesto, į Kidiją. Laukiantis...

Gyvai / DELFI Diena. Nausėda prabilo apie Lietuvos ekonomikos klaidas: kas dėl jų kaltas kita tema: vežėjai persikelia į kitas šalis. Ar tikrai dėl ko kalta yra tik valdžia? (4)

Tolesnis galimo mergaitės pagrobimo tyrimas: policija planuoja netrukus paskelbti naują pranešimą (30)

Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas penktadienio popietę DELFI sakė, jog...

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Rusteika: niekada nesijaučiau išskirtinis, kad esu turtingas

Šiandien politikai ir visuomenė daugiau šneka, o ne iš tiesų blogai mano apie verslą,...

„Grigeo Klaipėda“ vadovas: prokuratūra yra paėmusi dalį dokumentų – tai stabdo procesus

„ Grigeo Klaipėda “ tikina, kad jokio kito vamzdžio, apeinančio visus ar dalį valymo...