Verslas tikėjosi tikrai ne to
Greitojo maisto užkandinėje – tiesiogine prasme karšta. Ant ugnies čirškinama ne tik mėsa, bet ir kone visas kebabinėje gaminamas maistas. Ugnį kebabinėje užkuria ne malkos, o dujos.
„Nemažai mes naudojame dujų. Sunku pasakyti kiek, nes kiekviename taške yra labai skirtingai sunaudojama. Tai gali būti nuo 500 iki 1000 eurų per mėnesį“, – teigė kebabinės „Azerai“ įkūrėjas Lukrecijus Dūda.
Įmonės vadovas skaičiuoja, kad per 3 dienas kebabinė išdegina mažiausiai 5 didelius dujų balionus. Kitais metais mėnesio sąskaita – gerokai ūgtels, nes dujų balionams bus taikomas akcizo mokestis.
„Mes, kaip valstybė, esame suinteresuoti eiti iš taršesnių, iškastinių dujų naudojimo, naftos produktų naudojimo į labiau aplinkai draugiškus“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Vietoj nulinio tarifo – sausio mėnesį jau kone 24 eurai už megavatvalandę. Po praėjusių metų energetinės krizės smulkusis verslas tikėjosi tikrai ne to.
„Apyvartos sausio ir vasario mėnesiais, lyginant su visais metais, yra žemiausios visus metus. Turint omeny PVM lengvatą ir dar dujų klausimą – aš manau, kad, kalbant apie viešojo maitinimo sektorių, tikrai pasijaus tiek išlaidų pokytis, tiek pardavimų“, – teigė kebabinės „Azerai“ įkūrėjas L. Dūda.
Opozicijos narė skaičiuoja, kad, padidėjus akcizui, maisto ruoša žmonėms pabrangtų keliais ar net keliolika eurų.
„Jie bus labai stipriai nubausti, nes 22 kartais jiems padidės visos šitos išlaidos. Realiai, vienas balionas vidutiniškai pabrangsta apie 8 eurus“, – teigė Seimo narė (DF-VL) Laima Nagienė.
To neneigia ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.
„Be abejo, pabrangs dujos. Mes esame turbūt pripratę rinktis tai, kas mums yra patogiau, kas yra pigiau“, – teigė A. Gedvilienė.
Visa tai atsilieps kainomis parduotuvių lentynose
Suskystintas naftos dujas naudoja ir žemės ūkis, maisto pramonė, taip pat – paukštynai. Šioms įmonėms sąnaudos didėtų net kartais.
„Jos brangtų mažų mažiausiai dvigubai“, – teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Anot jo, išlaidos už dujas nuguls būtent į paukštienos produkcijos kainą, tad brangs ne tik maisto ruoša namuose ar kavinėse, bet ir maisto prekės parduotuvių lentynose.
„Tai padarytų įtaką ne tik kainoms, bet pasidarytų lenkiški produktai ar iš kitų šalių atvežti produktai gerokai konkurencingesni ir mes valgytumėme ne tokią šviežią, ne tokią kokybišką produkciją“, – teigė G. Kauzonas.
Labiausiai nukentės silpniausieji
L. Nagienė siūlo naftos dujoms, o tai reiškia, kad ir dujų balionams, akcizo tarifą sumažinti 22 kartus, kad megavatvalandės kaina kitąmet būtų ne 24 eurai, o 1,08 euro. Opozicijos narė pabrėžia, kad akcizo mokestis labiausiai kirs nepasiturintiems, pensininkams ar neįgaliesiems ir, jei mokestis jiems nebus sumažintas – juos reikės remti.
„Socialiai remtiniems reikėtų papildomai daugiau lėšų ir jie turės tada kreiptis į socialinės paramos skyrius dėl papildomų socialinių garantijų“, – teigė L. Nagienė.
Siekdama paskatinti daugiabučius pasikeisti dujų balionus į kitą saugesnį energijos šaltinį – valstybė prieš porą metų pradėjo dalinti kompensacijas. Jos vienam butui siekė 726 eurus. Pinigų paramai žadama ir toliau.
„Jeigu neklystu, planuojama apie 4 milijonus eurų skirti, tam, kad žmonės galėtų pereiti prie kitokių būdų, negu naftos dujos“, – teigė A. Gedvilienė.
Tiesa, dujų naudojimas daugiabučiuose – mažta, bet ugniagesiams darbo nemažėja. Šiemet nelaimių dėl dujų nuotėkio – panašiai kaip ir anksčiau. Užfiksuota 100 atvejų dėl sklindančio aitraus dujų kvapo, 34 – dėl dujų nuotėkio ir dar panašiai tiek atvejų dėl kilusio gaisro.
„Žmonės nesandariai prijungia dujų balioną prie prietaiso arba tiesiog ugnis užgesta, o dujos toliau teka. Na, tada tereikia menkiausios kibirkšties, kad įvyktų nelaimė“, – teigė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
