Elektros vartotojai moka ir už projektus, kuriais Lietuvos energetika integruojama į Europos sistemas. Ne gana to, nueinanti dešiniųjų Vyriausybė, o tiksliau Energetikos ministerija, pateikė dar vieną per elektros vartotojų kišenes kirsiantį projektą - ministerija siūlo nustatyti, kad per metus lietuviška elektra turi sudaryti ne mažiau kaip pusę visos suvartojamos šalyje elektros kiekio.
Lietuviška elektra, palyginus su rusiška, yra 2-3 kartus brangesnė ir konkurencinę kovą be subsidijų pralaimėtų. Pavyzdžiui, elektrą iš dujų gaminančioje Elektrėnų elektrinėje kilovatvalandė kainuotų 42 ct, Vilniaus termofikacinėje elektrinėje – 40 ct, biomasės - apie 30 ct, tuo metu Rusija elektrą parduoda po 15 centų.
Elektra brangs ir dėl VIAP mokesčio
Elektros brangimą kitais metais nulems ir vadinamasis VIAT mokestis, įskaičiuojamas į elektros kainą. Jis didinamas du kartus iki 10,5 ct už kiekvieną kilovatvalandę, o energetikos ministerijos raginimas vartoti ne mažiau kaip pusę lietuviškos elektros šį mokestį padidintų dar du kartus, tuomet kilovatvalandė gyventojams kainuotų jau apie 60 ct.
Šis projektas Vyriausybės posėdyje atsirado slaptai ir netikėtai, tačiau kilus triukšmui, kad nueinanti Vyriausybė parengė dar vieną elektros kainų šuolio dovanėlę būsimai Vyriausybei, projektas sustabdytas. Vis dėlto, nueinanti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė neatsisako ieškoti būdų, kaip išlaikyti klientus brangios lietuviškos elektros gamintojams.
Liepos viduryje, prieš pat išeidama atostogauti, Vyriausybė slapta nustatė, kad kitąmet VIAP pinigai, sudarysiantys apie milijardą litų, keliaus per privačias elektrą teikiančias įmones. Didžiausia iš jų - „Inter RAO Lietuva“, kontroliuojama Rusijos energetikos milžinės ir su Kauno konservatoriais susijusių verslininkų Garbaravičių.
Nors Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, kad nauja tvarka skatins rinkos santykius ir nesitiki mokesčių surinkėjų nesąžiningumo, dėl šios naujovės perspėja Kainų komisija. Anot jos, šis sprendimas itin apsunkins lėšų administravimą, priežiūrą bei kontrolę, mat prie šių pinigų neprieis Mokesčių inspekcija. Kainų komisijos įsitikinimu, naujoji sistema sukurs didžiulę administracinę naštą rinkos dalyviams, tačiau „Inter RAO Lietuva“ toks scenarijus tinka ir ji nereikalauja padengti administravimo išlaidų.
Šiam rusiškos elektros importuotojui net nereikės įrodinėti savo tinkamumo konkurse, mat įstatymas leidžia laimėti konkursą bendrovėms, sukurtoms elektros perpardavimui. Importinės elektros pardavėjams LESTO kitąmet ketina sumokėti 160 mln. litų.
