Singapūro tarptautinėje energetikos savaitėje dalyvaujantis R. Masiulis sakė, kad Lietuva vis dar derasi su Rusijos gamtinių dujų milžine „Gazprom“, o taip pat ir kitais tiekėjais, tarp kurių yra ir JAV SGD bendrovė „Cheniere Energy Inc“, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
„Jei gausime gerą kainą iš „Gazprom“, atnaujinsime sutartį, jei ne, visiškai pereisime prie SGD“, - patikino jis.
„Norėtume daugiau dujų ne iš Rusijos mūsų sistemoje, o dujos iš JAV atitinka mūsų dujų formulę, jų sudėtis panaši į dujas iš Rusijos“, - pridūrė jis.
Lietuvos su „Gazprom“ pasirašytos ilgalaikės dujų tiekimo sutarties galiojimas baigiasi gruodį, tačiau vis dar lieka šioje sutartyje numatytų nepanaudotų dujų, kurių pakaktų 1-1,5 metų periodui. Šį likutį būtų galima perkelti į kitus metus.
Pagal su „Statoil“ bendrove pasirašytą penkerių metų sutartį bendrovė „Litgas“ planuoja importuoti 540 mln. kubinių metrų gamtinių dujų iš Norvegijos. Tikimasi, kad 2016 m. Lietuvos dujų poreikis sumažės mažiausiai trečdaliu, lyginant su šios šalies poreikiu prieš dvejus metus, nes centriniam šildymui naudojama vis daugiau biomasės.
R. Masiulis patikino, kad šildymo panaudojant biomasę kaina 30 proc. žemesnė nei naudojant gamtines dujas, nepaisant jų kainos sumažėjimo, todėl šiuo metu biomasė užima iki 70 proc. šildymo pramonės.
Lietuva turi milžinišką baldų gamybos pramonę, todėl skiedrų perteklius taip pat naudojamas šildymui. Mažėjant dujų poreikiui šalies viduje „Litgas“ prašo valdžios leidimo reeksportuoti dalį iš „Statoil“ gaunamų krovinių. Tikimasi, kad sprendimą Seimas priims jau gruodį.
R. Masiulio teigimu, per praėjusiais metais pradėtą naudoti SGD terminalą ateityje ketinama importuoti mažiausiai 400-500 mln. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.
Maksimalus terminalo pajėgumas siekia 4 mlrd. kubinių dujų per metus. Šio kiekio pakaktų patenkinti apie 80 proc. visų trijų Baltijos šalių poreikio.
