Sandra (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) gyvena Dembavos kaime, iš jos atsiųstos sąskaitos matyti, kad naudingas šildomas plotas yra apie 85 kv. metrai, sąskaita už gruodį siekia 505 eurus. Vis dėlto dėl gaunamos kompensacijos suma, kurią teks sumokėti, bus mažesnė. Skaičiuojant su nuliniu PVM ir kompensacija už šildymą galutinė sąskaita bus 139 eurai.

„Noriu pabrėžti, kadangi auginu vaiką ir nedirbu šiais metais, gauname kompensaciją, tačiau praeitais negavome ir kitais nebegausime. Kaimynų būstas 74 kv. (ploto) – suma panaši į mūsų pilną sąskaitą be kompensacijos‟, – sako moteris.

Sandra vėliau pakomentavo, kad pastatas nėra renovuotas ir neplanuojamas renovuoti.

„Neįsivaizduojame, ką daryti, kai tokios kainos. Kai pirkome būstą, žinojome, kad bus didesnės vien dėl didesnės kvadratūros, bet tikrai neįsivaizdavome, kad kainos tokios.

Mokame už būstą paskola, šaltas vanduo 20 eurų, už elektrą mokame po 160 eurų kas mėnesį, išnaudojame apie 500 kWh (suprantame, nes viskas vien elektra pas mus)‟, – komentavo gyventoja.

Šilumą jai tiekianti bendrovė Velžio komunalinis ūkis pripažįsta, kad jos šilumos kilovatvalandės kaina yra tarp didžiausių Lietuvoje, tačiau ją esą nulėmė objektyvūs veiksniai.

„Kainą reguliuoja reguliuotojas visiems šilumos tiekėjams. Gruodžio mėnesio kaina tikrai didelė. Kas žmonių sąskaitose, skaičiuojame pagal šilumos apskaitos prietaisus: kiek prietaisai parodo ir kokią kainą mums reguliuotojas patvirtina, ir išeina tas galutinis skaičius‟, – teigia įmonės vadovas Vaidas Virbalas.
Didžiausios centralizuotai tiekiamos šilumos kainos (2022 metų gruodžio mėn.)
Anot jo, daugiau kaip pusę šilumos ūkio struktūros sudaro dujos.

„Dabar jau dujų kaina krenta, tai turėsime sausį ženkliai mažesnę šilumos kainą, negu turėjome gruodį ar ten lapkritį. O kadangi kuro struktūroje dujos vyrauja, tai (šilumos) kaina ir šauna į viršų (…).

Kita dalis pas mus biokuras – jo svyravimai irgi buvo, vos ne dvigubai pasikeitė nuo to, kas buvo sezono pradžioje. Lapkritį-gruodį mokėjome už granules 1400 eurų už toną naftos ekvivalentu (tne), o dabar mokame po 700–900 eurų. Ženklus kritimas. Vasarį, panašu, dar kris‟, – sako vadovas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad minėtas 500 eurų atvejis įmanomas, o kalbant apie galimybes palengvinti gyventojų buitį – jų nėra daug, tarp svarbiausių yra kompensacijos.

„Velžio komunalinis ūkis turi vieną didžiausių kainų Lietuvoje ir net ne 10–20 proc. Įsivaizduokite, jeigu vidutinė kaina Lietuvoje yra 9,5 cento, tai Velžio yra 24 centai. Tai yra labai didelė kaina‟, – sako ekspertas, kalbėdamas apie gruodžio kainas.

Anot jo, įvertinus būsto būklę, plotą, dujų kainą sąskaita tikrai labai skirsis nuo Lietuvos (jeigu imtume 60 kv. metrų ploto butą, nerenovuotus namus ir 130 eurų vidutinę sąskaitą).

„Pirmiausia šilumos kaina – jeigu ji bent du kartus didesnė, tai vietoj 130 eurų būtų 260 eurų, kadangi ten dar daugiau (dar didesnė šilumos kaina – red.), tai apie 300 eurų, o jeigu namas prastas, tai gali būti ir 500 eurų. Būna atsijungusių butų, laiptinės išdaužytais langais tuose kaimeliuose, labai visko būna. Objektyviu požiūriu tokia sąskaita gali būti‟, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Anot jo, tarp pagrindinių sprendimų yra kompensacijos.

„Yra tik kompensacijos. (…) Dar kitas sprendimas, ką taiko ne Panevėžys, bet Vilniaus rajonas – savivaldybė subsidijuoja tas aukštas kainas visiems iš eilės buitiniams gyventojams. O nulinis PVM – jis taikomas visais atvejais“, – sakė LŠTA prezidentas.

Velžio komunalinio ūkio vadovas teigia, kad keisti šilumos ūkio struktūrą jų atvejų sudėtinga, o kai kur nėra rentabilu, pavyzdžiui, jeigu vėl smarkiai kristų dujų kaina.

„Mūsų kitokia specifika negu mieste arba pas didžiąją dalį šilumos tiekėjų, kur yra viena katilinė ir miestas su daug daugiabučių. O mes turime 60 (šilumos gamybos) objektų, ir jie išsibarstę po visą rajoną. Kai kuriose vietose visiškai skaičiai nesueina ir jokios logikos keisti tą kuro struktūrą, techniškai neįmanoma‟, – sakė V. Virbalas.
Grindinis šildymas

„Kiek įmanoma, pereita prie to atsinaujinančio, judame po truputį, keičiame katilus į siurblius „oras-vanduo‟, turime susimontavę – kur logiška, įmanoma, kur investicija proto ribose, po truputį judame‟, – pridūrė jis.

V. Virbalo teigimu, pirmiausia gyventojai turi pasirūpinti kompensacijomis, taip pat ir renovacija.

Kalbėdamas apie skolininkus jis sakė, kad tokių yra nuolat, bet šiuo metu situacija nėra kritinė.

„Kiekvienais metais per žiemos sezoną, kai šildymas tiekiamas gyventojams, mes užsiauginame skolininkų krepšelį, per vasarą skolos sumažėja, dinaminis labai reikalas. Manau, kad šiemet jų irgi bus.

Daugiau kaip pusę pagaminamos šilumos parduodame įstaigoms, su jomis mokėjimai nestringa. Likusi dalis yra gyventojams, tai didžioji dalis, manau, vis dėlto kreipsis kompensacijų‟, – sakė įmonės vadovas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad gruodį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 9,50 cento už kWh, brangiausiai ją tiekė „Nemėžio komunalininkas‟ – 26,11 cento, o antroje vietoje buvo Velžio komunalinis ūkis – 24,04 cento už kWh. Pastarosios įmonės šilumos kaina sausiui jau mažesnė – 17,33 cento už kWh.

Velžio komunalinis ūkis savo interneto svetainėje skelbia, kad yra Panevėžio rajono savivaldybės viešoji įstaiga, teikianti komunalines paslaugas rajono gyventojams bei įstaigoms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)