Laidos pradžioje pašnekovų pasiteirauta apie tai, kiek gali užtrukti ekonomikos nuosmukis, kurį matome daugelyje Europos šalių. Profesorius, VU ekonomistas Raimondas Kuodis Delfi TV laidoje „Iš esmės“ pabrėžė – svarbu, kad krizių būtų kuo mažiau.
„Geopolitiniai dalykai, energetika, skolos, krizės, valstybių eksperimentai su mokesčių mažinimais. Anglijoje juk matome, kad rinkos šiek tiek eina iš proto. Būtų gerai, kad kuo mažiau ištiktų tų krizių ir kuo mažiau jos sąveikautų, – laidos pradžioje svarstė ekonomistas. – Aš tikiu: karas pasibaigs, išsikvėps.
Energetinė krizė, kurią Europa sukūrė ant Putino pamatų, kaip sakoma, bet daug padarė ir pati, kad ji gilėtų, tikiuosi, bus kažkaip išspręsta. Apie porą metų paskyrėme kalbėti apie liberalizaciją, algoritmus ir panašiai, pagaliau buvo pamatyta, pastebėta.
Komisija bando numesti tą problemą šalims narėms, bet pirmas žingsnis yra suvokti, kad kažką su tuo reikia daryti. Kažkas ir daroma, bet daroma ne pirminėje stadijoje, ne prieš šaknų, o daugiau kovojant su pasekmėmis, – tą mes ir matome biudžetuose: šalys meta daug pinigų kovai su pasekmėmis.
Didelės energetikos kainas lėmė trys dalykai: Putinas, algoritmai ir tie visi perlai – reikia malšinti tuos dalykus, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės galvoti, ką daryti su pamatinėmis problemomis.“
Ragina išgirsti rinkos signalus
Laidoje taip pat užsiminta apie elektros kainų pokyčius. „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tam tikrus signalus išgirsti būtina.
„Europa daro tikrai labai daug žingsnių didindama apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, saugyklos pripildytos beveik sklidinai, priešingai, nei prieš prasidedant praėjusiai žiemai, – „Gazprom“ valdomos saugyklos specialiai buvo nepripildytos.
Taip pat neblogai sekasi ieškoti alternatyvų, sakyčiau, kad geriau, nei daugelis tikėjosi, ypač Vokietija rodo lyderystę; ką reiškia ekonominė ir politinė valia – šalis pakankamai greitai gali pradėti sukti tą energetinį laivą, kuris daugybę metų plaukė į Rytus, o dabar jau matome, kad dėl to nudegė labai smarkiai.
Be to, vartojimas sumažėjo tose šalyse, kur rinkai buvo leista padaryti savo darbą. Čia rinką skaidyti, manau, labai neprotinga ir netikslinga, reikia tik dėkoti joms, nes siunčia signalą, o signalas tas, kad dujų – 40 procentų iš Rusijos, dabar praktiškai visas tas srautas uždarytas, tad rinka siunčia signalą: būkite mieli ir kažkiek pataupykite, nes jeigu netaupysite, dujų daugiau neatsiras, kad ir kaip keistume algoritmus.“
Paklausus, kokius dujų ir elektros skaičiukus matysime artimiausiomis savaitėmis, ekonomistas tikino, kad elektros ir dujų kaina krenta gana greitai.
„Esmė ta, kad rinkos daro savo darbą, po didžiulių kainų šuolių matėme, kad pikas buvo pasiektas rugpjūčio mėnesį, dabar situacija kažkiek gerėja. Dujų kaina krenta gana greitai, elektros kaina taip pat, ypač Šiaurės regione, kartais būna ir labai maža, beveik nulinė čia buvo kelias dienas.“
Mauricas: šią žiemą galime išvengti energetinės krizės
Anot Ž. Maurico, gali būti ir taip, kad šią žiemą išvengsime energetinės krizės, apie kurią daug kas kalba ir jos bijo. Ekonomisto teigimu, Lietuva turi ypač svarbų šansą dėl atsinaujinančios energetikos. Nepaisant to, žiema bus ekonomiškai sunki, o pavasaris, ekonomisto teigimu, gali būti jau kiek geresnis.
„Tikimybė didėja, kad visgi panirsime į recesiją, ekonomikos augimas bus lėtesnis, taupymas daugelyje šalių visgi nemažas, ir tai turėtų padėti rinkai balansuotis. Aš į kainų dinamiką žiūriu optimistiškiau.
Ypač jeigu bus šilta žiema, pavasarį jau gali būti žymiai sumažėjęs spaudimas rinkoms, bet pačios rinkos pasiuntė signalą, kad reikia investuoti į atsinaujinančią energetiką, ir tai yra ypač didelis šansas Lietuvai, nes kitos šalys vėluoja, jos nereaguoja taip stipriai, ir mes ilgą laiką praktiškai nelabai ką darėme“, – svarsto ekonomistas.
„Manau, ekonomiškai žiema bus gana sunki, o kita žiema, manyčiau, jau bus švelnesnė, lengvesnė“, – pridūrė jis.
Paluckas: priemonė nėra taikli
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pastebi, kad kompensacijomis užsimota kiek per plačiai ir netikslingai.
„Kryptys visada yra įvairios ir vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis galima spręsti tą pačią problemą. Tai, kad gyventojams mėginama kompensuoti išaugusias energetikos kainas per fiksuotą tam tikrą tarifą ir subsidiją, didele dalimi yra teisinga. Tai yra teisinga priemonė, bet galbūt ji nėra labai taikli, kalbant apie paramą verslui, kai taikomas toks pats mechanizmas.
Yra universali parama, turint omeny kilovatvalandę, nors tikrai ne visi verslai imlūs elektros ar kitiems energijos ištekliams, – pastebi politikas. – Iš tiesų, jeigu tavo elektros sąnaudos – tik lemputės biure, tai vienas dalykas, bet kitas dalykas, jeigu tavo gamyklos kaštų struktūroje yra rimtų energijos sąnaudų.“
Anot jo, tokia priemonė nėra taikli. „Mes siūlysime per pusę ją sumažinti; kitos šalys yra išskyrusios savo strateginius ekonomikos sektorius, kuriuos tikrai reikia ir subsidijuoti ir palaikyti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl įtakos regiono socialinei tam tikrai aplinkai <...>.“
Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pastebi, kad idealiu atveju turėtų būti kitaip, ir iš dalies tokią kritiką supranta.
„Aš sakyčiau, kad čia ne kritikos strėlės, o strėlytės. Iš principo pritariama, kad dalinis kompensavimas turi būti taikomas tiek gyventojams, tiek verslui. O dabar santykiai ir taiklumas... Turiu pripažinti, kad bet kuriai valdžiai didelis iššūkis diferencijuoti tuos verslus, kurie energetiškai imlūs, nustatyti ribą, nuo kurios jau reikėtų, tada sudaryti sistemas, posistemes, kam taikoma kompensacija, kokiu procentiniu dydžiu ir taip toliau.
Lygiai ta pati kritika arba kritikos strėlytės galėtų būti taikomos ir kalbant apie gyventojų išlaidų už elektrą kompensavimą. Galiu pasakyti apie save – esu turbūt vidutinis pagal pragyvenimo pajamas žmogus, tačiau jau seniai turiu įsirengęs saulės baterijas. Už namą ir svečių namelį moku vienuolika eurų per mėnesį. Man nereikalinga jokia kompensacija, galiu iš to išgyventi.
Dabar pabandykime pasižiūrėti į tai, ką Gintautas kritikuoja, – kad verslai nediferencijuoti ir visiems vienodai, taigi ir gyventojai yra nediferencijuojami ir visiems kompensuojama vienodai – virš dvidešimt penkių centų. Aš jau nekalbu apie milijonierius, juk net man ji nereikalinga. Štai koks lauktų valdžios iššūkis – ne tik makroekonominius dalykus, biudžetinius pinigus sudėlioti, bet dar ir sudaryti verslų arba buitinių vartotojų sistemas.“
Kuodis: didelės problemos nėra, bet galima šaudytis strėlytėmis
R. Kuodis sako, kad signalus siunčia ne tik kainos, bet daug daugiau svarbių faktorių. O kalbant apie subsidijų taiklumą, kaip tikina pašnekovas, didelių problemų nėra.
„Atsakant Žygimantui, tai signalus siunčia ne tik kainos, bet ir klimato kaita, geopolitika, sąmoningumas, – sako R. Kuodis ir ragina nepervertinti kainų signalų, nes prieisime prie keistų išvadų. – Kalbant apie taiklumą (taikomų priemonių verslui, gyventojams), tai jis pasiekiamas laikantis fakto, kad tas, kas naudoja labai mažai, tarkim, koks nors verslas, gaus mažiau paramos, nes mažiau suvartos kilovatvalandžių, o tas, kas imlus energijai, gaus daugiau paramos, nes tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančiais tų kilovatvalandžių sunaudoja. Šiuo požiūriu didelės problemos nėra, bet galima šaudytis tomis strėlytėmis.“
„Situacija nėra tokia bloga, bet jeigu pavyktų stabilizuoti toje pirminėje energijos kainų grandyje, tai ir subsidijų mažiau reikėtų, ne subsidijos apskaičiuotos gana aukštu lygmeniu. Vartojimas drastiškai krenta, tiesą sakant, jis krenta ne tik dėl taupymo, bet ir dėl „negamybos“, o tai du skirtingi dalykai, ir situacija jau taisosi.
Taupymas yra tada, kai tą patį darai su mažiau energijos, o „negamyba“, kai sustabdai „Achemą“ ir nebereikia elektros. Mano žiniomis, rugsėjo mėnesį dujų vartojimas Lietuvoje krito kokiais keliasdešimt procentų, nes visi apsirengė megztukus, namai neįsijungė šildymo ir panašiai, buvo gana rimtas poveikis.“
Mauricas: perlenkus lazdą kitais metais, gali tekti galėtis tam tikrų sprendimų
Dar viena diskusijų dėl biudžeto vieta – deficitas ir valstybės skola. Paklausus Ž. Maurico, ar stebint situaciją Europoje reikėtų baimintis ir dramatizuoti dėl Lietuvos, ekonomistas tikino, kad perlenkus lazdą kitais metais gali tekti galėtis tam tikrų sprendimų.
„Situacijos nedramatizuočiau, nes skolos lygis yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Lietuva dar gana nauja valstybė, dar neužsitarnavusi pakankamo pasitikėjimo, ir, be abejo, ties ta raudona linija mes šiek tiek balansuojame, matyt, ne be reikalo buvo pasirinktas rodiklis 4,9.
Niekas nežino [ar penki procentai yra ta raudona linija], bet galimai taip, nes skolinimosi kaštai brangsta ir brangsta labai sparčiai. Matėme, Estija pasiuntė signalą Lietuvai, kuri skolinosi dešimties metų laikotarpiui ir sumokėjo net 4 procentų palūkanas. Tai jau gana nemažai.
Taigi kitais metais skolinimasis brangs toliau, galbūt bus ir penki, šeši procentai palūkanų, todėl tų lėšų reikia į kairę ir į dešinę nedalinti. Jeigu pandemijos metu šalys, kurios įdėjo daugiau pinigų į ekonomiką, turėjo pranašumą, dabar laimės tos, kurios taikliau panaudos tuos pinigus. Jau greitis ir kiekis nebesvarbu, nes perlenkus lazdą kitais metais gali tekti galėtis tam tikrų sprendimų“, – sako Ž. Mauricas.
Anot Palucko, yra ir didysis iššūkis, apie kurį kuriant biudžetą nebuvo pagalvota.
„Mes stengiamės žiūrėti atsakingai į tą biudžeto deficitą, – matome, kad Finansų ministerija biudžetą formavo remdamasi optimistinėmis ekonomikos raidos prognozėmis, ir mes jas lyginame tiek su EK, tiek su bankų ekonomistų pateiktomis prognozėmis.
Matome, kad blogiausiu atveju gali susiklostyti situacija, kai biudžeto deficitas dar išaugs, nes dėl susitraukiančios ekonomikos arba lėtėjančio augimo biudžeto pajamos bus mažesnės, vadinasi, reikės skolintis, todėl stengdamiesi teikti siūlymus lygiai taip pat bandome rasti būdų perskirstyti, o ne pūsti papildomai skolą ar valstybės biudžeto deficitą, – pastebi G. Paluckas. – Taip pat yra kita problema, kurią mes matome, – į šį biudžeto deficitą „netelpa“ struktūrinės reformos, kurias Vyriausybė yra pradėjusi sveikatos sistemos, viešojo administravimo ir švietimo srityse.
Tai yra pagrindinė problema, kurią šiandien matome, nes tas nominalus darbo užmokesčio augimas, ar tai būtų valstybės tarnyboje, viešajame sektoriuje, ar sveikatos sektoriuose, jis iš esmės vejasi infliaciją; kalbant apie sveikatą, kas bus centralizuota, tai dabar mažiau paslaugų ligoninėse, bet ambulatorinė grandis turi plėstis, tik tos ambulatorinės bei šeimos gydytojų plėtros nėra ir nenumatyta tam jokio finansavimo.
Čia yra didysis iššūkis, kad biudžetas suformuotas krizei įveikti, biudžeto deficitas naudojamas kompensacijoms ir pagalbos priemonėms įgyvendinti, ekonomikos augimo perspektyvos prognozuojamos kaip labai optimistinės, todėl žiūrime atsargiai į visokius siūlymus, kurie šiuo etapu dar pūstų biudžeto deficitą“, – svarsto G. Paluckas.
Kuodis siūlo mažinti PVM
Laidoje R. Kuodis pakartojo savo siūlymą, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo dabartinio 21 proc. būtų sumažintas iki 17 proc.
„Tai, kad surenkame tiek daug iš PVM, yra mūsų tragedija. Nes PVM yra regresinis mokestis, jis kur kas sunkiau pakeliamas močiučių ir pensininkų, sakykime, už duoną 21 proc., negu verslininkų. Taigi mums kuo mažiau reikėtų regresiškumo bendroje sistemoje, o jį pirmiausia ir suteikia šitas PVM“, – sako jis.
R. Kuodžio teigimu, toks bendro PVM nustatymas ir surinkimas jau leistų padėti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, užuot tai darius „PVM stadijoje“, tai yra per šio mokesčio lengvatas, kurios yra netaiklios.
„Norint turėti kokių nors lengvatų, jas geriau turėti kruopoms, bulvėms, bet geriau neturėti, nes Tarptautinis valiutos fondas valdo didžiulę duomenų bazę, kuri parodo visas pasaulio turėtas PVM lengvatas: vidurkis, kiek specifinė lengvata pasiekia žmones, yra 30 proc., o 70 proc. nukeliauja gamintojams ar prekeiviams – tai labai netaiklu“, – sako R. Kuodis.
Paklausus Ž. Maurico, ar reikėtų judėti mažesnio PVM kryptimi, jis tikino, kad daug optimizmo nėra.
„Girdint tokias diskusijas daug optimizmo neatsiranda. Atlikta tyrimų, kad yra palankesni mokesčiai ekonomikai augti ir mažiau palankūs. Palankesni tie, kuriuos šalys turėtų mažinti: tai kapitalo ir darbo jėgos mokesčiai, ypač dabar aktualu darbo jėgos mokesčius mažinti, nes didėja gyventojų mobilumas dėl nuotolinio darbo galimybės.
Daugelis įmonių siūlo nuotolinį darbą, ir čia bus didžiausias iššūkis Lietuvai bent kelis dešimtmečius į priekį. Pasižiūrėkite, kas vyksta Jungtinėse Valstijose, kur didžiulė migracija iš valstijų, kuriose šaltesnis klimatas, didesni mokesčiai, kainos, į kitas valstijas, kur mažesni mokesčiai. Lietuva turėtų pradėti konkuruoti tais mokesčiais su kitomis šalimis, stengtis pritraukti darbuotojų“, – sako Ž. Mauricas.
Anot jo, toliau koreguodama PVM taikymą Lietuva rizikuoja sujaukti sistemą dar labiau ir praleisti didelę konkurencinę kovą dėl darbuotojų.
„Šalys jau dabar mažina darbo užmokesčius, pietų šalys viliojasi darbuotojus. IT specialistui nebus didelio skirtumo, kur dirbti, jeigu jis dirba iš namų, – rinksis tą šalį, kurioje maži darbo mokesčiai, ne kurioje PVM vienam ar kitam produktui mažesnis“, – sako Ž. Mauricas.
Europai šiuo metu kovojant su energetikos kainų krize ekonomistas su santūriu optimizmu žvelgia į būsimas energijos kainas, kadangi Europa ėmėsi žingsnių ir apsirūpino gamtinių dujų atsargomis, ieško alternatyvių tiekimo kanalų ir, galiausiai, taupo.
„Rinkos daro savo darbą ir po didžiulių kainų šuolių (pikas buvo pasiektas rugpjūčio mėnesį) matome, kad situacija kažkiek gerėja, dujų kaina krenta gana ženkliai, elektros taip pat, ypač šiaurės regione – beveik nulinė buvo keletą dienų“, – sako Ž. Mauricas.
