Masiulis: po sinchronizacijos vidutinio vartotojo elektros sąskaita Lietuvoje gali padidėti 50 centų

Įvykus Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su Vakarų tinklais bei atsijungus nuo Rusijos valdomo energetikos žiedo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos), vidutinio vartotojo elektros sąskaita Lietuvoje gali padidėti 50 euro centų, teigia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Taip pat, pasak jo, toks nedidelis ir nepraktiškas kilovatvalandės brangimo svarstymas galėjęs paveikti latvių ir estų sprendimus dėl sinchronizacijos greičio.

„Dėl latvių motyvų daug negirdėjau, bet ką estai sakė – kad jiems yra svarbu kaštai, nors mes manome, kad jie yra labai nedideli. Estijoje yra paskaičiuota, kad liekant sistemoje su rusais, sutaupytų 0,4 cento per kilovatvalandę. Tai jeigu vidutinis sunaudojimas Estijoje yra 140 kilovatvalandžių, tai eilinis estas sutaupytų 60 centų per mėnesį. Lietuviams panašiai, gautųsi irgi apie 50 centų pabrangimas, priklausomai nuo to ar liktume su Rusijos sistema. Latviams gautųsi apie eurą. Bet šiaip 50 centų per mėnesį, man atrodo nedideli pinigai“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.

„Tai sinchronizacijos atveju tiek pabrangtų“, – pridūrė jis.

Visgi „Litgrid“ vadovas paminėjo, kad daug didesnę įtaką elektros kainų dedamosioms turės atsinaujinantys energetiniai šaltiniai, tad susitelkti į sinchronizacijos sukeltą branginimą nėra praktiška.

„Bet prisiminkime kitą dalyką, kad elektros kaina priklausys nuo to, kaip vystysis atsinaujinanti energetika, kadangi kuo jų daugiau atsiras, tuo labiau elektra atpigs. Taip pat, realiai svarstyti, kad sinchronizacija kažką pabrangins nėra praktiška. Reikia geriau žiūrėti į tai, kiek atsinaujinančių bus pastatyta“, – teigė jis.

Galutinę vartotojo mokamą kainą už elektros energiją sudaro kaina biržoje, „Litgrid“, Energijos skirstymo operatoriaus ir kitos dedamosios dalys.

ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.

Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.