Valstybės energetikos grupei „Lietuvos energija“ trečią mėnesį vadovaujantis Darius Maikštėnas sako, kad iki 2030 metų pagrindinis dėmesys bus skiriamas žaliosios energijos gamybos pajėgumų didinimui ir naujosios išmaniosios energetikos pletrai.
Darius Maikštėnas

Pasak D. Maikštėno, planuojamos permainos leis transformuoti „Lietuvos energiją“ į naujos kartos kompaniją, daugiau kaip pusę vertės sukuriančią užsienio rinkose.

„Siekis yra tapti globaliai konkurencinga naujosios išmaniosios energetikos bendrove“, – interviu BNS sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.

– Kaip artimiausią dešimtmetį keisis „Lietuvos energijos“ grupės veikla?

– Grupės plėtra iki 2025-2030 metų akivaizdžiai keisis, lyginant su tuo, ką turime dabar. Pagrindinės kryptys bus žaliosios energijos generacijos didinimas, su ja susijusios nereguliuojamos veiklos dalies augimas, plėtra užsienyje. Tai trys pagrindinės pokyčių ašys, jose vyks plėtra šalia to, ką darome jau dabar – grupės konsolidavimo, veiklų gryninimo, tinklo kokybės gerinimo ir vartotojų prijungimo terminų trumpinimo.

Į atskirą strateginę kryptį išskyrėme ir naująją išmaniąją energetiką, nors savo esme ji patenka į žaliosios generacijos sritį. Pagrindinė žalioji generacija apima didžiuosius vėjo ir saulės energijos parkus, jų plėtrą ir konsolidaciją, tuo metu naujoje energetikoje orientuojamės į verslo modelius su mikrogamintojais. Norime įgalinti juos pasistatyti energijos generavimo, laikymo bei mainų infrastruktūrą, ją sujungti į virtualius vienetus ir suteikti galimybę elektros energiją naudoti ne tik savo reikmėms, bet ir iš to turėti ilgalaikį verslą.

Žaliosios generacijos dalis mūsų kuriamos vertės (EBITDA – BNS) krepšelyje didėja ir didės toliau. Dabar jos yra apie 10-15 proc., o naujo periodo pabaigoje turėtų viršyti 50 procentų. Dabar grupėje dominuoja reguliuojamos veiklos grąža, tačiau plečiantis žaliajai generacijai ir visai naujosios energetikos krypčiai, ateityje daugiau kaip 50 proc. vertės taip pat bus kuriama iš nereguliuojamų veiklų.

Ambicingi plėtros užsienyje planai. Dabar tarptautinėse rinkose mes generuojame iki 2 proc. EBIDTA, apie 2030 metais pusė vertės jau būtų užauginama už Lietuvos ribų. „Lietuvos energija“ taptų naujos kartos tarptautine kompanija.

– Man visos šios kryptys atrodo glaudžiai susijusios.

– Taip ir yra. Žalioji generacija pagal nutylėjimą yra daugiau ar mažiau nereguliuojama veikla, jai bus skiriamos pagrindinės su generacija susijusios investicijos, nors dalis jų bus nukreipta ir į strateginę generaciją. Čia dar laukiame sinchronizacijos studijų ir išvadų, kokius strateginius pajėgumus reikės papildomai išvystyti Lietuvai, norinti užtikrinti šalies galimybę prisijungti prie europinių tinklų. Bet didžioji dalis augimo yra iš žaliosios generacijos, kuri turi potencialo ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse rinkose.

Pagrindinė mūsų reguliuojama veikla yra skirstomasis tinklas. Nepaisant nedidelio augimo, jo potencialas išliks panašus kaip dabar, o pagrindinės investicijos iki 2030-ųjų yra susijusios su tinklo išmanizavimu, atsivėrimu dideliam kiekiui konkurentų, nepriklausomų tiekėjų konkurencijos įgalinimu.

– Ar su tinklo išmanizavimu susijusi veikla „Lietuvos energijai“ taps savotiška „žaidimų aikštele“, išbandant naujas technologijas ir verslo modelius, panašiai kaip Lietuvos bankas daro finansinių technologijų srityje?

– Būtent. Viena iš „Lietuvos energijos“ veiklos krypčių inovacijų srityje yra suteikti galimybę išbandyti naujus verslo modelius ir technologijas skirstymo tinkle bei kituose infrastruktūros objektuose. Tai leis mums ne tik įgauti tam tikras patirtis naujose technologijose, bet taip pat ir atrasti galimybę kryptingai investuoti į potencialiausius energetikos startuolius, taip plėtojant naujos kartos energetinį verslą.

– Gal šioje srityje įžvelgiate sinergijų su telekomunikacijų bendrovių plėtojamais projektais?

– Matome sinergijų tiek su telekomunikacijų bendrovėmis, tiek su naujos kartos fintech įmonėmis, blockchain technologijomis. Kai kurie dalykai šiuo metu dar tik nujaučiami. Lietuvos privalumas, kad mes turime pakankamai įdirbio tiek telekomunikacijų ir fintech srityse, tiek energetikoje. Dabar reikia sujungti taškus ir eiti į priekį.

– Koks būtų „Lietuvos energijos“ vaidmuo mikrogeneracijos versle? Save matote finansiniu investuotoju, tarpininku, mentoriumi?

– Tiek mentoriumi, tiek investuotoju, tiek plėtros į paskirstytą generaciją užtikrintoju. Paskirstytos generacijos poreikis augs, ir „Lietuvos energija“ planuoja investuoti į šią sritį. Dabar Lietuvoje turime keletą generavimo blokų, o ateityje – gal keletas dešimčių tūkstančių. Blokai bus paskirstyti pas mikrogamintojus ir ten mes turėsime tam tikrą verslo interesą.

Maikštėnas: „Lietuvos energiją“ matau kaip naujos kartos bendrovę
© DELFI / Tomas Vinickas

Kaip sudėtinę paskirstytos generacijos infrastruktūros dalį matome elektromobilių plėtrą. Automobilių pakrovimo tinklai, stotelės, parkai savo esme yra labai panašūs į individualius energijos gamintojus, todėl paskirstytos generacijos modelius mes pritaikysime ir proaktyviai elektromobilių tinklų plėtrai. Neketiname apsiriboti tik jų įkrovimu, žiūrime į tai kaip bendrą ekosistemą, kur „Lietuvos energija“ užtikrins plėtrą, valdymą ir verslo veiklos cirkuliaciją.

– Galima tikėtis, kad ši sritis taps savotišku pasižaidimu Lietuvos rinkoje, prieš šuolį į užsienį?

– Visos sritys – grupės komercinė organizacija, išmani tiekimo veikla, strateginė ir žalioji generacija bei naujoji energetika bus vystomos taip, kad įdirbis Lietuvoje būtų išnaudotas augant tarptautinėse rinkose. Lietuvos rinka yra pakankamai maža, tai bus daugiau bandomasis, pradinio augimo poligonas, siekiant išugdyti energetikos industriją, kuri būtų orientuota į eksportą.

– Ar plėtra bus nuosekli, pirmiausiai įsitvirtinant kaimyninių šalių rinkose, ar galima tikėtis šuolių į toliau esančias šalis?

– Natūralus augimas ir plėtra bus, tai ir dabar vyksta. Labai staigių šuolių neplanuojame, bet tai priklausys nuo situacijos rinkoje ir galimybių įeiti į vienus ar kitus projektus. Žiūrime į Baltijos šalis, Skandinavijos rinką, taip pat ir į pietus – Vidurio ir Rytų Europą.

– Kažko panašaus kaip, pavyzdžiui, „Achemos grupės“ investicija į vėjo parkus Kroatijoje, galime tikėtis?

– Trumpame periode ne, o vidutiniame – tikrai taip. Mes plėsimės ir į daug tolimesnes rinkas, ne tik kaimynines valstybes.

– Baltijos šalyse ambicingų plėtros planų turi ir Latvijos „Latvenergo“ bei Estijos „Eesti Energia“. Kokius savo privalumus įžvelgiate?

– Mes neturime didelių investicijų ir nuskendusių kaštų senoje energetikoje – konvencinėje generacijoje. Palyginti su stambiais europiniais žaidėjais, turime pakankamai modernią, lanksčią ir greitą organizaciją, brandų inžinierių, IT technologijų, skaitmenizacijos lygį. Tai ir yra mūsų pagrindiniai pranašumai, juos nuosekliai išnaudodami galime daryti tam tikrus leapfrog (ang. - didelis šuolis) ėjimus.

Baltijos šalyse mums artimiausias konkurentas yra „Eesti Energia“, kurią kai kuriose dimensijose jau esame aplenkę, kai kuriose – artėjame. Tačiau mes nesiorientuojame į tai, ką čia reikėtų prisivyti ir aplenkti. Siekiame sukurti naujos kartos konkurencingą organizaciją, tai yra pagrindinis mūsų veiklos fokusas.

– Gal galime tikėtis glaudesnio „Lietuvos energijos“ bendradarbiavimo su partneriais Latvijoje ir Estijoje?

– Šiuo metu Baltijos šalyse kooperacija daugiau vyksta per sichronizacijos prizmę, o tai yra daugiau ne mūsų, o „Epso-G“ įmonių grupės lygmuo. Iš mūsų pusės turime potencialą vystyti strateginės galios rezervus esamoje bazėje, todėl atidžiai seksime informaciją ir kuo galėsime, tuo prisidėsime.

– Vienas įdomesnių įrenginių tiek Lietuvos, tiek visų Baltijos šalių energetikos sistemoje yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE).

– Tai tikrai pakankamai unikalus objektas, jo infrastruktūra yra gerai paruošta tolesniai plėtrai ir, ryšium su sinchronizacijos projektu, jis yra vienas iš pretendentų dalyvauti užtikrinant strateginę generaciją.

– Ar Kruonio HAE turi galimybę tapti visai Baltijos šalių energetikos rinkai svarbiu objektu?

– Nesiimčiau prognozuoti, kokie antpečiai ar statusai čia galėtų būti suteikti, bet Kruonis yra tarp galimų žaidėjų, užtikrinant reikalingus rezervus pereinant prie europinės sichronizacijos.

– Grįžtant prie saulės ir vėjo generacijos - čia daugiau plėtros galimybių matote per įsigijimus, ar per naujų parkų steigimą?

– Nenorėčiau išskirti, savo sąraše planų turime abejose kryptyse. Ir užsienyje žiūrime tiek į įsigijimus bei konsolidacijas, tiek į naujų projektų vystymą. Galbūt kažkada užsienyje galėsime dalintis ir kogeneracinių elektrinių vystymo patirtimi, tačiau tai ateities dalykai.

– Kokio dydžio investicijas planuojate ir kada bus didžiausias finansavimo poreikis?

– Skaičius galėsime pateikti gegužės mėnesį, tačiau planuojame didesnes nei iki šiol investicijas, o finansavimo poreikis iki 2030 metų bus daugmaž pastovus. Tam tikrais etapais bus daugiau investuojama į skirstomojo tinklo modernizavimą, kitais etapais – į strateginę generaciją, žaliąją energetiką, todėl panašus investicijų lygis turėtų būti kiekvienais metais.

– Kokius matote pagrindinius investicijų finansavimo šaltinius?

– Esame išplatinę žaliąsias obligacijas, todėl tarp finansavimo šaltinių nagrinėsime šias priemones. Bet artimuoju ar vidutiniu periodu neplanuojame akcijų kotiruoti biržoje.

– Visgi, siekis tapti globalia energetikos bendrove tikriausiai sunkiai įmanomas be listingavimo?

– Listingavimas turi būti padarytas tada ir tik tada, kai tam yra pribrendusios prielaidos ir yra aiškus tokio žingsnio tikslas. Dabar tam nematome poreikio nei finansavimo, nei kitomis prasmėmis. Ilguoju periodu mes niekam kelių neuždarome, tačiau, pasikartosiu, tam turi būti pribrendęs poreikis.

– Ir politinė valia?

– Esame valstybės įmonė, todėl, žinoma, bet koks veiksmas, bet kokia investicija, bet kokia transformacija yra susijusi ir su politine valia. Bet šiuo atveju mus stabdo ne politinė valia, bet poreikio nebuvimas.

– Listingavimas leistų užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

– Manau, dabartinė mūsų viešinimo politika rodo, kad tas skaidrumo lygis jau dabar yra tikrai aukštas. Jį galima tobulinti, tačiau tai yra daugiau pačios įmonės nusiteikimo ir politikos reikalas. Kadangi esame išplatinę obligacijos, yra pastoviai sekamas „Lietuvos energijos“ kredito reitingas, tai irgi užtikrina tam tikrus patikimumo ir skaidrumo mechanizmus.

– Dėkui už pokalbį.

BNS
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Teismas galutinai patvirtino taikos sutartį su vokiečiais (4)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( LVAT ) patvirtino Energetikos ministerijos ir...

Nafta pinga, rinka baiminasi galimo OPEC gavybos augimo (20)

Naftos kainos trečiadienį krito, rinkai spaudimo susilaukus iš galimo Naftą eksportuojančių...

„Lietuvos energija“ palaiko Skvernelio siekį išsklaidyti abejones dėl atliekų deginimo jėgainių (5)

Valstybės valdomo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Darius...

ES svarstymai dėl JAV suskystintų dujų – galimybė Lietuvai, sako diplomatas (28)

Europos Sąjungos ( ES ) svarstymai plačiau atverti rinką suskystintoms gamtinėms dujoms ( SGD )...

„Lietuvos energija“ iki 2030 metų žada 1,6 mlrd. eurų grąžą (1)

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ iki 2030 metų numato plėstis...

Top naujienos

Karbauskio išviešintas Urbšys: Tomas Dapkus tiesiog mane informuodavo, jei kas blogai (242)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė...

Orai: kuo toliau, tuo karščiau – kitą savaitę +30

Nuo ketvirtadienio temperatūra kasdien stiebsis vis aukščiau ir aukščiau. Debesys trauksis ir...

Palangoje – netikėtas Maskvos CSKA krepšininkų vizitas (104)

Savaitgalį Eurolygos rungtynėse Belgrade dėl trečios vietos Kauno „Žalgiriui“ nusileidusi...

Apsilankė Talino restoranuose: per vieną vakarą galima pravalgyti visą lietuvišką atlyginimą (124)

Talinas su savo restoranais ir kavinėmis neabejotinai pirmauja Baltijos šalyse. Šiame mieste...

30-mečio sūnaus įžūlumui nebuvo ribų: tėvai grasino ir siūlė pinigų, bet viską išsprendė tik teismas (31)

Po visiškai neilgai trukusio teisinio ginčo Niujorko valstijos teisėjas paskelbė nuosprendį,...

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (950)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

Palygino kainas Lietuvoje ir Portugalijoje: lietuviai neturėtų skųstis (276)

Tūkstančiu eurų per mėnesį papilnėjanti piniginė – įprastas ir orus portugališkas...

Dažną šunų ir kačių šeimininkų įprotį veterinaras vadina nusikaltimu (4)

Pradėjus kaitinti pavasarinei saulei , dažnas žmogus spėjo pajusti karščio sukeliamą...

Saugotis būtina, bet tada negausite gyvybiškai svarbaus vitamino: kaip elgtis? (11)

Šį pavasarį orai mus kaip niekad lepina kaitria saule, o tvyrantis karštis labiau primena...

Penki sekso mitai, kuriais reikia nebetikėti (8)

Kai kurie sekso mitai yra tokie absurdiški, kad žmonės jais netiki iš karto, kai tik jie...