Jo duomenimis, savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 106 iki 83 Eur/MWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę, dėl neįprastai šilto oro, sumažėjo elektros vartojimas (nors per mėnesį didėjo 3 proc., per metus mažėjo15 proc.), be to, visame Baltijos jūros regione neįprastai daug elektros pagamino vėjo jėgainės bei hidroelektrinės.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 237 GWh iki 244 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 86 GWh elektros energijos – 7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 80 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba augo 17 proc. nuo 44 GWh iki 52 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo nuo 16 GWh iki 15 GWh, o hidroelektrinės generavo panašiai kaip ir savaitę prieš tai – apie 18 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 60 proc., hidroelektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 1 procentą.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 67 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 3 proc., nuo 219 GWh iki 225 GWh. 48 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 50 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 2 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 4 proc., nuo 47 GWh iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 83 proc. Lenkijos kryptimi ir 5 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 92 proc. Lietuvos kryptimi.
