Lyginant su gruodžiu, sausį didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 31 proc., iki 145,9 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina siekė 143,8 Eur/MWh, Estijoje – 141,7 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 37 proc. ir siekė 93,3 Eur/MWh.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, sausis buvo neįprastai vėjuotas, tad vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 200 GWh elektros energijos, o tai – naujas rekordas. Ankstesnis rekordas, pasak jo, buvo pasiektas pernai metų sausį, kai iš vėjo pagaminta 190 GWh elektros.

„Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių šiluminių elektrinių generacijos mažėjimą 29 proc. bei elektros kainų kritimą. Vėjas elektros kainas sumažino ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse. Pavyzdžiui, Švedijos 4 zonoje, iš kurios Lietuvą pasiekė apie 43 proc. viso importo, kainos krito net 42 proc., o kaimyninėje Lenkijoje, į kurią eksportas augo, kainos sumažėjo 20 procentų“, – teigia L. Varanavičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, sausį kainos mažėjo ir dėl šiek tiek šiltesnės nei įprasta vidutinės temperatūros, -0,2°C. Atsižvelgiant į tai, elektros energijos suvartojimas sumažėjo 2 proc., lyginant su gruodžio mėnesiu.

L. Varanavičius pažymėjo, jog nepaisant šiltesnių oro sąlygų, sausio 12 d. pasiektas naujas maksimalus valandinis suvartojimo rekordas – 2233 MW, taip pat pagerintas sausio mėnesio Lietuvoje suvartotos elektros energijos dešimtmečio rekordas – 1,2 TWh.

„Be to, gruodį Europoje stebėję kasdien gerinamus dujų kainos rekordus, sausį galėjome džiaugtis, kad kaina stabilizavosi ir nei vieną dieną Olandijos TTF aikštelėse nebeperkopė 100 Eur/MWh ribos, o mėnesio kaina sumažėjo maždaug ketvirtadaliu“, – sako L. Varanavičius.

Lyginant su gruodžio mėnesiu, sausį elektros kainos sumažėjo maždaug trečdaliu, tačiau tuo pačiu laikotarpiu 2020 bei 2021 metais elektros kainos atitinkamai siekė 31 bei 54 Eur/MWh. Krintančioms elektros kainoms didelę įtaką turėjo augusi generacija iš atsinaujinančių išteklių, tačiau aukšta gamtinių dujų kaina išlieka pagrindine didelių elektros kainų priežastimi.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį sumažėjo 2 proc. ir siekė 1218 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 7 proc. , o vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per gruodžio mėnesį buvo pagaminta 446 GWh elektros energijos – 30GWh daugiau nei gruodį.

Lietuvoje vėjo elektrinės sudarė didžiausią vietinės elektros gamybos dalį – 45 proc., šiluminės elektrinės pagamino 23 proc., hidro ir saulės elektrinės sudarė 25 proc., o likusios elektrinės gamino 7 proc.

Vėjo elektrinių gamyba išaugo 41 proc. ir siekė 201 GWh, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 29 proc. nuo 140 GWh iki 100 GWh. Sausį taip pat augo hidroelektrinių gamybos apimtys – 10 proc., o saulės elektrinės pagamino 3 kartus daugiau nei gruodį, nors sudarė tik 1 proc. galutinės Lietuvos gamybos.

Bendras importo srautas sudarė 66 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą mažėjo 6 proc. lyginant su gruodžio duomenimis.

Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 43 proc., iš Latvijos 34 proc., iš trečiųjų šalių buvo apie 18 proc., o iš Lenkijos importavome apie 5 proc. Tuo tarpu eksportas išaugo 19 proc., o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (93 proc.), likusi dalis pateko į Švediją (1 proc.) bei Latviją (6 proc.).

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)