Rugpjūčio mėnesio didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 1 proc., iki 87,7 Eur/MWh, lyginant su praėjusiu mėnesiu.
„Elektros rinka toliau kaista dėl itin sparčiai brangstančių gamtinių dujų ir taršos leidimų kainų. Elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudaro vis dar nedidelę dalį paklausos, o vasarą vėjo gamyba dar labiau sumažėja dėl ramių ir saulėtų orų, todėl likusią dalį turi kompensuoti išbrangusios šiluminės elektrinės. Geras pavyzdys buvo rugpjūčio 8 diena, kai pakilus vėjui visoje Europoje elektros kainos nusmuko žemyn, pasiekdamos neigiamos kainas. Lietuvoje tuo metu valandinės kainos buvo artimos nuliui, ir elektros vartotojai galėjo džiaugtis žemesne nei 1 Eur/MWh kaina net devynias valandas, o vidutinė paros kaina siekė 26 Eur/MWh. Įdomu ir tai, kad Europoje dujines elektrines nukonkuruoja taršesnės, anglimi kūrenamos elektrinės, nepaisant rekordiškai aukštų apyvartinių taršos leidimų kainų.
Ne išimtis ir mūsų Baltijos jūros regionas, kur aukščiausios elektros kainos buvo Baltijos šalyse, viršijusios 87 Eur/MWh, o Lenkijos vidutinė mėnesio kaina buvo mažesnė už Vokietijos, Danijos ir Švedijos (SE4) prekybos zonas“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šį rugpjūtį elektros kainos buvo apie 92 proc. aukštesnės, ir tokios aukštos kainos išlieka jau antrą mėnesį iš eilės. Didžiausią įtaką kainų augimui turėjo visoje Europoje brangstantys apyvartiniai taršos leidimai, kurie rugpjūčio mėnesį brango dešimtadaliu, ir dujų kainos, pakilusios daugiau nei 5 proc. Lyginant su praėjusių metu tuo pačiu laikotarpiu, taršos leidimų ir dujų kainos augo atitinkamai 103 proc. ir 83 proc.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį išliko stabilus ir siekė 987 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 3 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Bendrai Lietuvoje per rugpjūčio mėnesį buvo pagaminta 302 GWh elektros energijos.
Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį sudarė šiluminės elektrinės, pagaminusios 40 proc. elektros, vėjo elektrinės gamino 31 proc., hidro- ir saulės elektrinės sudarė 23 proc., likusios elektrinės gamino 6 proc.
Bendras importo srautas sudarė 71 proc. šalies suvartojimo.
Daugiausiai – 41 proc. buvo importuojama iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. – iš Latvijos, iš Lenkijos – 12 proc., likusi 11 proc. dalis – iš trečiųjų šalių.
