„Litgrid“: praėjusią savaitę elektros kaina mažėjo 5 procentais

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 5 proc. nuo 103 Eur/MWh iki 98,16 Eur/ MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo beveik tokia pati, kaip Lietuvoje – 97,35 Eur/ MWh., skelbia „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę sugrįžę šalčiai vėl lėmė didelį elektros suvartojimą regione. Pirmoje savaitės pusėje didelę jo dalį padengė vietinės šiluminės elektrinės ir importo srautai. Neįprasta situacija susidarė Švedijoje, kur dėl dviejų apribotų branduolinių reaktorių elektros kainos šiek tiek augo. Dėl to įprastus maksimalius importo srautus iš Švedijos keitė didesni importo kiekiai iš Lenkijos.

Taip pat per savaitę fiksuota 11 valandų, kai „NordBalt“ jungtimi eksportavome elektros energiją į Skandinaviją. Elektros gamybos situacija Švedijoje turėtų gerėti, nes vienas iš reaktorių pilna galia turėtų pradėti dirbti jau šią savaitę. Antrojoje praeitos savaitės pusėje reikšmingai išaugo vėjo elektrinių generacija, kuri pakeitė šiluminių elektrinių gamybą. Panašu, kad vėjuoti orai regione išliks ir šią savaitę“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 285 GWh iki 289 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 52 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 150 GWh elektros energijos – 2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 147 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 15 proc. nuo 72 GWh iki 83 GWh.

Šiluminės elektrinės generavo 17 proc. mažiau, nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 50 GWh iki 41 GWh. Hidroelektrinių gamyba išliko panaši – apie 11 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 55 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 28 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 7 proc., nuo 194 GWh iki 179 GWh.

Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. – iš Latvijos ir likę 20 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 13 proc. nuo 41 GWh iki 36 GWh. 38 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 59 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o likę 3 proc. į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 44 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 79 proc. Lietuvos kryptimi.