Skelbiama, kad vasario 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. nuo 76 Eur / MWh iki 65 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros suvartojimas ir gamyba išliko panašiame lygyje, kaip ir savaitę prieš tai, tačiau vidutinė elektros kaina sumažėjo 11 Eur / MWh. Pokytį lėmė trys pagrindinės priežastys. Pirma, išliko aukšta vėjo jėgainių gamyba, kuri sudarė didžiausią dalį vietos generacijos. Antra, augo hidroelektrinių gamyba. Dėl ankstyvų pavasarinių potvynių Kauno hidroelektrinėje buvo atidarytos pralaidos ir išleistas perteklinis vanduo. Dar didesnė potvynių įtaka buvo Latvijoje, kurioje įrengtos daug galingesnės hidroelektrinės. Jų gamyba per savaitę augo nuo maždaug 71 GWh iki 93 GWh. Tai lėmė mažesnį šiluminių elektrinių darbą ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, nes importo srautai iš Latvijos augo. Trečia priežastis, lėmusi mažėjančias elektros kainas visame regione, yra rekordiškai mažos CO2 taršos leidimų kainos, jų kaina pasiekė 2021 metų rugpjūtį fiksuotas žemumas – apie 54 Eur / t“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Ramūnas Bikulčius.
„Nors Baltijos šalių vėjo elektrinėse elektros gamyba sumažėjo 4 proc., bendrą kainos mažėjimą lėmė 27 proc. išaugusi saulės ir vandens energijos gamyba. Be to, energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos padidėjo 3 proc., o iš Suomijos – 1 proc. nei buvo prieš savaitę. Taip pat mažėjo kainos degalų rinkose“, – pranešime aiškino bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Pasak eksperto, tai lėmė šiltesnės nei įprastai oro sąlygos, dėl kurių energijos suvartojimas Šiaurės šalyse sumažėjo 5 proc.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 242 GWh iki 245 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 121 GWh elektros energijos – 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 126 GWh.
Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba išliko panaši kaip ir savaitę prieš tai – apie 70 GWh. Šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo generavo per puse mažiau, nei prieš savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 18 GWh iki 9 GWh.
Hidroelektrinių gamyba augo 15 proc. – nuo 21 GWh iki 25 GWh. Saulės elektrinių gamyba kol kas išlieka nedidelė – 3 GWh per savaitę. Praėjusią savaitę savaitę vėjo jėgainės pagamino 58 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 8 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko toks pats – apie 165 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. iš Latvijos, o likę 16 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 17 proc. nuo 20 GWh iki 16 GWh. 23 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 77 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 21 proc. Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
