Tuo metu Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 26 proc. nuo 63 Eur / MWh iki 79 Eur / MWh.
Penktadienį Suomijoje atsijungus „Olkiluoto-2“ branduoliniam reaktoriui, įprasti elektros importo srautai iš šiaurės Baltijos šalyse pakeisti kitais šaltiniais. Nurimus vėjams ir esant mažai vėjo jėgainių generacijai, augo šiluminių elektrinių gamyba ir importas iš Lenkijos.
„Praėjusią savaitę beveik pusiau sumažėjusią vėjo jėgainių generaciją pakeitė kiti šaltiniai. Trūkumą iš dalies padengė vietinės saulės elektrinės ir apie 50 proc. gamybą padidinusios šiluminės elektrinės. Taip pat augo tranzitiniai srautai iš Lenkijos į Latviją. Įdomu, kad didžiausi srautai iš Lenkijos per Lietuvą tekėjo savaitės pabaigoje. Tokia neįprasta situacija susidarė dėl penktadienį ryte Suomijoje sustojusio 890 MW galios „Olkiluoto-2“ branduolinio reaktoriaus. Dėl šio reikšmingo trikdžio šiaurėje, sumažėjo pigaus importo srautas iš Skandinavijos į Baltijos šalis. Jį keitė brangesnė elektros energija iš centrinės Europos.
Penktadienį atsijungė ir 274 MW galios „Auvere“ elektrinė Estijoje. Ši elektrinė pastaraisiais mėnesiais buvo dažnai remontuojama, tačiau panašu, kad problemos tęsiasi. Dėl generacijos trūkumo regione, savaitgalį Lietuvoje elektros generaciją užtikrino Elektrėnų kompleksas“, – sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko panašus , kaip ir praėjusią savaitę ir siekė 210 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 93 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 95 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės, jų gamyba augo 12 proc. nuo 27 GWh iki 30 GWh. Šiluminių elektrinių generacija augo ženkliau – apie 50 proc. nuo 19 GWh iki 29 GWh. Tačiau vėjo jėgainių gamyba sumažėjo apie 45 proc. nuo 31 GWh iki 17 GWh. Per savaitę saulės jėgainės pagamino 32 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 31 proc., vėjo jėgainės – 18 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 57 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 4 proc. nuo 160 GWh iki 167 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 69 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. – iš Lenkijos, o likę 5 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 51 proc. nuo 29 GWh iki 43 GWh. 76 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 24 proc. eksportuoti į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 18 proc. Lenkijos kryptimi ir 52 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
