Skelbiama, kad įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 3360 MW leistina generuoti galia.

Vėjo elektrinėms rezervuota 596 MW galia, saulės elektrinėms – 1540 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 1224 MW galia, 2711 MWh talpa.

Papildomai dar 257 MW galios įrenginių vystytojams pasiūlyta įrengti patiems investuojant į perdavimo tinklo plėtrą.

Po pirmojo 2023 metų 3 mėnesių ciklo „Litgrid“ pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus 35 projektams, kurių leistina generuoti galia 2,9 GW, po antrojo – 12 projektų (0,7 GW galia), po trečiojo –12 projektų (1,5 GW galia).

Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, galia perdavimo tinkle bus pasiūlyta kitiems pagal nustatytą eiliškumą.

Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines, ir, jei projekto galia viršija 50 MW, atlikus patikrą dėl nacionalinio saugumo.

„Litgrid” pažymi, kad per praėjusius metus pasirašyti ketinimų protokolai prie perdavimo tinklo sausumoje prijungti 25 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, kurių bendra leistina generuoti galia yra 1936 MW: iš jų 1314 MW galios vėjo elektrinių, 405 MW galios saulės elektrinių ir 217 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa 703 MWh.

Šiais metais jau pasirašyti 8 ketinimų protokolai, kurių bendra leistina generuoti galia – 534 MW. Iš jų – 168 MW galios vėjo elektrinių, 320 MW galios saulės elektrinių ir 46 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa – 184 MWh.

Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 2,9 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 2,2 GW turi leidimą plėtoti, tarp jų 1,1 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,4 GW.

Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,2 GW. Iš jų 3,8 GW turi leidimą plėtoti, tarp jų 0,4 GW parengtas techninis projektas.

Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2,6 GW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9,4 GW. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją