Dėl to praėjusią savaitę augo elektros importas iš Švedijos, nepaisant to, kad generacija ten buvo mažesnė nei įprasta dėl dviejų atsijungusių atominės elektrinės reaktorių, praneša „Litgrid“.
Balandžio 24–30 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 19 procentų nuo 66 Eur / MWh iki 79 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 77 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę fiksavome mažiausią savaitinį Lietuvos suvartojimą šiais metais, jis siekė 189 GWh. Nors orai toliau šiltėja ir vis daugiau elektros gamina saulės elektrinės, tačiau įpusėjus pavasariui dėl besibaigiančių potvynių pradeda mažėti hidroelektrinių generacija. Nuo kovo vidurio didžiausia dalis elektros energijos importo Lietuvą pasiekdavo iš Latvijos, kurioje hidroelektrinių gamyba neretai viršijo visą šalies poreikį. Tačiau pastarąją savaitę jau daugiau importavome iš Švedijos, o Latvijos hidroelektrinės pagamino trečdaliu mažiau, palyginti su savaite prieš tai“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Taip pat įdomu, kad praėjusį trečiadienį netikėtai atsijungė 2 Švedijos Forsmarko atominės elektrinės reaktoriai, kurių suminė galia siekia apie 2100 MW. Nors abu reaktoriai buvo operatyviai vėl paleisti, lėtas branduolinių reaktorių generacijos didinimas galėjo prisidėti prie aukštesnių elektros kainų savaitės antroje pusėje“, – pabrėžė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 procentais nuo 194 GWh iki 189 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 41 procentą šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 77 GWh elektros energijos – 6 procentais mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 82 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo 24 procentais nuo 29 GWh iki 36 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 14 GWh – 33 procentais mažiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 21 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 27 procentais nuo 20 GWh iki 14 GWh. Saulės jėgainės per savaitę pagamino 23 procentais daugiau, jų gamyba išaugo nuo 9 GWh iki 11 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 47 procentus Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 19 procentų, šiluminės elektrinės – 19 procentų, saulės elektrinės – 14 procentų, o kitos elektrinės – 1 procentą, pažymima pranešime.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 62 procentai šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 3 procentais, nuo 173 GWh iki 178 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 45 procentai iš Latvijos, o likęs 1 procentai buvo importuotas per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 9 procentais nuo 50 GWh iki 54 GWh. 99 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likęs 1 procentas į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 92 procentus Lenkijos kryptimi ir 1 procentą Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 procentų Švedijos kryptimi ir 82 procentai Lietuvos kryptimi.
