Kaip skelbiama pranešime, vasario 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc., nuo 111 iki 105 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati – 105 Eur/MWh.
„Prasidėjus savaitei šilti ir vėjuoti orai lėmė nedidelį elektros vartojimą ir itin didelę vėjo jėgainių generaciją, dėl to pirmadienį vidutinė dienos elektros energijos kaina siekė tik 86 Eur/MWh. Tačiau savaitės viduryje užklupę šalčiai, dėl to išaugęs suvartojimas ir maža vėjo generacija lėmė didesnę didmeninę elektros kainą, kuri trečiadienį siekė 144 Eur/MWh.
Dėl augusios elektros paklausos įsijungė Rygos šiluminės elektrinės ir generaciją didino hidroelektrinės. Pastebėtina, kad kartu su šalčiais sugrįžo giedri ir saulėti orai – dėl to saulės elektrinės ketvirtadienį per pietus generavo net apie 200 MWh. Toliau ilgėjant dienoms saulės jėgainių generacijos pagamintos elektros kiekiai tik didės“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc., palyginti su ankstesne savaite (nuo 221 GWh iki 230 GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 78 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 84 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba mažėjo 14 proc. (nuo 45 GWh iki 39 GWh). Šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 6 proc. (nuo 15 GWh iki 14 GWh), o hidroelektrinių generacija išliko stabili – apie 21 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 27 proc., o kitos elektrinės – 6 proc.
Pagal importo ir (ar) eksporto (saldo) santykį, 68 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 1 proc., nuo 204 GWh iki 206 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 41 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija, o likę 5 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 19 proc., nuo 46 GWh iki 37 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 7 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 59 proc. Lenkijos kryptimi ir 13 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.
