Birželio 26 – liepos 2 dienomis elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 93 Eur/MWh (savaitę prieš – 107 Eur/MWh).
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainos kritimą lėmė dvigubai išaugusi vėjo elektrinių generacija. Jo teigimu, dėl didelio vėjo pagamintos elektros kiekio, sekmadienį Lietuvoje elektros kaina buvo artima nuliui.
Vėjo generacija praėjusią savaitę augo nuo 12 GWh iki 25 GWh ir pagamino daugiausia – 33 proc. – Lietuvoje generuotos elektros.
„Didžiausią gamybos dalį vėjo elektrinės sugeneravo savaitgalį ir esant mažam suvartojimui reikšmingai sumažino kainas – jos sekmadienį dienos metu svyravo aplink 0 Eur/MWh. Žinoma kainoms Lietuvoje didelę įtaką turi ir situacija Baltijos jūros regione, o ypatingai Vokietijoje, kur elektros suvartojimas ir generacija yra didžiausi“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.
Anot L. Varanavičiaus, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje sekmadienį – dėl mažo suvartojimo ir didėlės vėjo jėgainių generacijos – valandinė elektros kaina pasiekė minimalią -500 Eur/MWh ribą.
„Sekmadienį per pietus vėjo jėgainės generavo apie 25 GW, tuo pat metu saulės elektrinės gamino apie 30 GW, o Vokietijos suvartojimas nesiekė 45 GW. Dėl susidariusio 10 GW pertekliaus 14 valandą (CET laiku) Vokietijos valandinė kaina nukrito iki -500 Eur/MWh – apatinės rinkos ribos“, – Vokietijos atvejį komentavo jis.
Pasak L. Varanavičiaus, tokia neigiama kaina lemia didelius kaštus elektros gamintojams ir pajamas vartotojams.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. ir siekė 203 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Iš viso praėjusią savaitę buvo pagaminta 75 GWh elektros energijos – 3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 77 GWh.
Be vėjo, visų kitų elektrinių gamybą mažėjo – šiluminės elektrinės per savaitę pagamino 43 proc. mažiau (19 GWh), saulės jėgainės ir hidroelektrinės nežymiai mažiau (atitinkamai 20 GWh ir 8 GWh) elektros energijos.
Saulės jėgainės generavo 27 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 proc., nuo 169 GWh iki 167 GWh.
67 proc. importuotos elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 9 proc. nuo 32 GWh iki 29 GWh. 98 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 2 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 48 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.
