Spalio 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 51 proc. nuo 88 Eur/MWh iki 132 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Pastarąją savaitę nukritus temperatūrai vartojimas pradėjo ženkliai augti ir per vieną savaitę išaugo beveik dešimtadaliu. Elektros suvartojimo kiekiu jau beveik priartėjome prie suvartojimo buvusio šių metų žiemos pabaigoje. Krentantis termometro stulpelis indikuoja ne tik žemesnę temperatūrą, bet ir mažėjančią saulės elektrinių generaciją, kuri tesudarė 3 proc. visos vietinės gamybos.
Vykstant agregatų bandymams Elektrėnų komplekse ženkliai išaugo vietinė šiluminių elektrinių gamyba, kurios pagamino pusę visos elektros energijos. Tačiau beveik dvigubai išaugusi vietinė gamyba didelio pertekliaus elektros sistemoje nesukūrė ir nepaisant kainų augimo visame regione, mūsų eksportas į kaimynines šalis susitraukė 90 proc. ir tesudarė kiek mažiau nei 4 GWh. Visas eksportas buvo nukreiptas per „LitPol Link“ jungtį“, – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 9 proc., nuo 216 GWh iki 235 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 46 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 108 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 116 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, o jų gamyba augo 94 proc. nuo 28 GWh iki 54 GWh. Vėjo elektrinių gamyba mažėjo 46 proc. – nuo 62 GWh iki 34 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko stabili – apie 10 GWh. Saulės elektrinės 48 proc. mažiau, o jų gamyba siekė 4 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 50 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo elektrinės – 31 proc., hidroelektrinės – 9 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.
Pagal importo ir (ar) eksporto (saldo) santykį, 56 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 7 proc., nuo 151 GWh iki 141 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 43 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija, 41 proc. – iš Lenkijos ir likę 15 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 90 proc., nuo 38 GWh iki 4 GWh. 100 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 7 proc. Lenkijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
