Valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Kaune ir Vilniuje vystomuose kogeneracinių elektrinių projektuose po derybų su Vyriausybe pasiekta sutarimo, kad Vilniuje atliekų būtų deginama perpus mažiau nei planuota, o dalis atliekų likučio keliautų į Kauną.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau tokiu atveju gali padidėti atliekų tvarkymo išlaidos. Bendrovės Eltai pateiktuose atsakymuose skaičiavimai neįvardijami, bet užsimenama, kad valstybė turėtų pasirūpinti, jog projektuose atsiradus pokyčių būtų užtikrintas ekonominis jų tvarumas apsaugant investicijas.

ELTA „Lietuvos energijos“ paklausė, kokį poveikį nauji susitarimai turės jėgainių projektų ekonominiams skaičiavimams.

Savo atsakymuose Eltai „Lietuvos energijos“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė teigė, kad „Lietuvos energija“ Vyriausybėje išsakė poziciją, jog tiek Kauno, tiek Vilniaus kogeneracinių projektai bus tęsiami tokia apimtimi, kaip yra suplanuota.

Tačiau buvo surasta technologinių-organizacinių galimybių, esant poreikiui, dirbti ir puse numatytos nominalios galios, tai yra vietoj projektinių 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų poreikio į jėgainę per metus gali atkeliauti ir 80 tūkst. tonų atliekų. Tai yra mažiau kaip pusė šiuo metu po rūšiavimo likusių ir vien tik Vilniaus regione susidarančių degių atliekų, kurios šalinamos sąvartyne.

L. Šebekienė pabrėžė, kad jokie sprendimai dėl konkrečių reguliacinių ar jėgainių verslo modelių nebuvo priimti.

„Lietuvos energijos“ požiūriu, turi būti užtikrintas subalansuotas valstybinis reguliavimas, kuris įvertintų deginamų šiukšlių kiekį, esamą atliekų kiekį sąvartynuose, šilumos bei atliekų utilizavimo kainas ir užtikrintų ekonominį projektų tvarumą, apsaugant tiek valstybinio, tiek privataus kapitalo investicijas“, - sakoma bendrovės atsakymuose.

ELTA primena, kad trečiadienį po „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir aplinkos ministru Kęstučiu Navicku pranešta, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus papildomai investuota, diegiamos papildomos aplinkosauginės technologijos, kurios normines azoto oksidų emisijas sumažins dar 2,5 karto.

Be to, Vilniuje bus sumažintas naudojamų komunalinių atliekų kiekis. Vilniaus jėgainėje bus naudojama tik tiek komunalinių atliekų, kiek jų liks po prioritetinio atliekų rūšiavimo ir antrinio panaudojimo iš Vilniaus ir Utenos regionų. Bendrovės teigimu, bus įdiegti tokie technologiniai sprendimai, kurie leis per pusę sumažinti energijos gamybą iš atliekų. Taip pat pabrėžta, kad atliekos nebus importuojamos.

Dalis komunalinių atliekų likučio iš Vilniaus, kurio negalima rūšiuoti ar kitaip sumažinti, keliaus į Kauną. Teigiama, kad bendras Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai.

„Kiekiai, reguliavimas, kainos, šilumos kainos, prioretizavimas atliekų ir visi kiti reguliaciniai instrumentai yra valstybės institucijų rankose. Jie turi būti subalansuoti, jie turi būti protingi, kad būtų suderinti visuomenės, įmonių ir vietinių bendruomenių interesai“, - po susitikimo žurnalistams sakė D. Maikštėnas.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas sakė, kad šilumos kaina yra vienas iš esminių dalykų.

„Buvome užtikrinti, kad visi sprendimai, kurie bus daromi taip, kad kaina, lyginant su prieš tai buvusiais sprendimais, neaugtų, o netgi mažėtų.

Klausimą, kiek pabrangs atliekų deginimas pervežant jas į Kauną, užuot jas deginus Vilniuje, įskaičiavus kuro išlaidas, D. Maikštėnas spaudos konferencijoje peradresavo aplinkos ministrui.

„Skaičių neturiu, nes už transportavimą ir atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės, jų tvarkymo centrai vertina. Iš esmės transportavimo sąnaudos bendram mokesčiui ar sutvarkymo dedamoji nėra didelė“, - teigė K. Navickas.

ELTA jau rašė, kad Vyriausybė norėtų, jog Vilniuje atliekos išvis nebūtų deginamos arba tai daroma minimaliai, tokią poziciją trečiadienį išsakė ir premjeras S. Skvernelis.

Atliekų deginimą Kauno kogeneracinėje jėgainėje Vyriausybė vertina palankiau, nes ji yra laisvojoje ekonominėje zonoje, toliau nuo miesto, o Vilniuje jaučiamas didelis gyventojų pasipriešinimas.

Kaip Eltai nurodė „Lietuvos energija“, gegužę Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 330 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 27,3 mln. eurų.

Tuo metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 77 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 17,5 mln. eurų.

Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą (iki 140 mln. eurų), o Europos investicijų banko direktorių valdyba patvirtino ilgalaikę paskolą su „Junkerio plano“ garantija (iki 190 mln. eurų). Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola (120 mln. eurų).

Vilniaus kogeneracinė jėgainė turėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje, Kauno - 2020 metais.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sieks, kad finansavimas IAE uždarymui būtų didesnis (14)

Europos Komisijos (EK) pasiūlytas 552 mln. eurų finansavimas Ignalinos atominės elektrinės ( IAE...

Po remonto vėl veikia „Fortum Klaipėda“ jėgainė (2)

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi „ Fortum Klaipėda “ termofikacinė...

Vaičiūnas su darbą pradedančiu Ignalinos AE vadovu aptars jėgainės uždarymą (4)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį lankysis Ignalinos atominėje...

Skvernelis dėl atliekų deginimo projekto: tai nėra mano asmeninis interesas (14)

Ketvirtadienį Seime premjeras Saulius Skvernelis atsakydamas į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos...

Skvernelis tikina, kad keičiant Vilniaus jėgainės projektą šilumos kaina neišaugs (12)

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybės ir „ Lietuvos energijos “ pasiektas...

Top naujienos

Rusijos opozicionierius: reikia smūgiuoti į silpnąsias valdžios vietas (59)

Kova už demokratiją ir už permainas Rusijoje – tai ne kova su politine jėga ar ideologija, o...

Studentą nusikaltėliu pavertusiems prokurorams – skaudus antausis: tiesa net nerūpėjo (59)

Joks asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, jeigu jo nepadarė arba – nesurinkta...

Palangoje – nauja burbulinė manija: burnoje sproginėjanti arbata (29)

Prieš metus tikrą burbulinę maniją Palangoje užviręs verslininkas Laurynas Rimavičius...

Mokslininkai nustatė, kas dažniausiai tampa uodų taikiniu: pritraukia net atodūsiai

Uodai – „neabejingi madai“, nes dažniau sugelia žmonės, apsirengusius tam tikrų spalvų...

Viena mįslingiausių bylų: svarbios užuominos praleistos jau per pirmąsias trimetės dingimo valandas? (24)

Jau praėjo 11 metų nuo tada, kai Portugalijoje iš vieno atostogautojams nuomojamo buto dingo...

„Iš viršaus“: menkus šansus pakliūti į NBA turintis Kulboka pavyzdį turi imti iš „Spurs“ legionerių

Ankstyvą penktadienio rytą Lietuvos laiku Arnoldas Kulboka tapo keturioliktuoju savo pavardę NBA...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas papildyta (204)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1429)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Solveiga Mykolaitytė Brazilijoje turėjo nepamiršti atsargumo: į kai kuriuos rajonus negalima net nosies kišti. (19)

Šiuo metu Brazilijoje dirbantis ir atostogaujantis modelis Solveiga Mykolaitytė turėjo progą...

9 žodžiai, kurių tėvai jokiais būdais neturėtų sakyti savo vaikams (1)

Politinis korektiškumas – klausimas, kiršinantis pačius įvairiausius socialinius darinius jau ne...