aA
Valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Kaune ir Vilniuje vystomuose kogeneracinių elektrinių projektuose po derybų su Vyriausybe pasiekta sutarimo, kad Vilniuje atliekų būtų deginama perpus mažiau nei planuota, o dalis atliekų likučio keliautų į Kauną.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau tokiu atveju gali padidėti atliekų tvarkymo išlaidos. Bendrovės Eltai pateiktuose atsakymuose skaičiavimai neįvardijami, bet užsimenama, kad valstybė turėtų pasirūpinti, jog projektuose atsiradus pokyčių būtų užtikrintas ekonominis jų tvarumas apsaugant investicijas.

ELTA „Lietuvos energijos“ paklausė, kokį poveikį nauji susitarimai turės jėgainių projektų ekonominiams skaičiavimams.

Savo atsakymuose Eltai „Lietuvos energijos“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė teigė, kad „Lietuvos energija“ Vyriausybėje išsakė poziciją, jog tiek Kauno, tiek Vilniaus kogeneracinių projektai bus tęsiami tokia apimtimi, kaip yra suplanuota.

Tačiau buvo surasta technologinių-organizacinių galimybių, esant poreikiui, dirbti ir puse numatytos nominalios galios, tai yra vietoj projektinių 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų poreikio į jėgainę per metus gali atkeliauti ir 80 tūkst. tonų atliekų. Tai yra mažiau kaip pusė šiuo metu po rūšiavimo likusių ir vien tik Vilniaus regione susidarančių degių atliekų, kurios šalinamos sąvartyne.

L. Šebekienė pabrėžė, kad jokie sprendimai dėl konkrečių reguliacinių ar jėgainių verslo modelių nebuvo priimti.

„Lietuvos energijos“ požiūriu, turi būti užtikrintas subalansuotas valstybinis reguliavimas, kuris įvertintų deginamų šiukšlių kiekį, esamą atliekų kiekį sąvartynuose, šilumos bei atliekų utilizavimo kainas ir užtikrintų ekonominį projektų tvarumą, apsaugant tiek valstybinio, tiek privataus kapitalo investicijas“, - sakoma bendrovės atsakymuose.

ELTA primena, kad trečiadienį po „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir aplinkos ministru Kęstučiu Navicku pranešta, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus papildomai investuota, diegiamos papildomos aplinkosauginės technologijos, kurios normines azoto oksidų emisijas sumažins dar 2,5 karto.

Be to, Vilniuje bus sumažintas naudojamų komunalinių atliekų kiekis. Vilniaus jėgainėje bus naudojama tik tiek komunalinių atliekų, kiek jų liks po prioritetinio atliekų rūšiavimo ir antrinio panaudojimo iš Vilniaus ir Utenos regionų. Bendrovės teigimu, bus įdiegti tokie technologiniai sprendimai, kurie leis per pusę sumažinti energijos gamybą iš atliekų. Taip pat pabrėžta, kad atliekos nebus importuojamos.

Dalis komunalinių atliekų likučio iš Vilniaus, kurio negalima rūšiuoti ar kitaip sumažinti, keliaus į Kauną. Teigiama, kad bendras Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai.

„Kiekiai, reguliavimas, kainos, šilumos kainos, prioretizavimas atliekų ir visi kiti reguliaciniai instrumentai yra valstybės institucijų rankose. Jie turi būti subalansuoti, jie turi būti protingi, kad būtų suderinti visuomenės, įmonių ir vietinių bendruomenių interesai“, - po susitikimo žurnalistams sakė D. Maikštėnas.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas sakė, kad šilumos kaina yra vienas iš esminių dalykų.

„Buvome užtikrinti, kad visi sprendimai, kurie bus daromi taip, kad kaina, lyginant su prieš tai buvusiais sprendimais, neaugtų, o netgi mažėtų.

Klausimą, kiek pabrangs atliekų deginimas pervežant jas į Kauną, užuot jas deginus Vilniuje, įskaičiavus kuro išlaidas, D. Maikštėnas spaudos konferencijoje peradresavo aplinkos ministrui.

„Skaičių neturiu, nes už transportavimą ir atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės, jų tvarkymo centrai vertina. Iš esmės transportavimo sąnaudos bendram mokesčiui ar sutvarkymo dedamoji nėra didelė“, - teigė K. Navickas.

ELTA jau rašė, kad Vyriausybė norėtų, jog Vilniuje atliekos išvis nebūtų deginamos arba tai daroma minimaliai, tokią poziciją trečiadienį išsakė ir premjeras S. Skvernelis.

Atliekų deginimą Kauno kogeneracinėje jėgainėje Vyriausybė vertina palankiau, nes ji yra laisvojoje ekonominėje zonoje, toliau nuo miesto, o Vilniuje jaučiamas didelis gyventojų pasipriešinimas.

Kaip Eltai nurodė „Lietuvos energija“, gegužę Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 330 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 27,3 mln. eurų.

Tuo metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 77 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 17,5 mln. eurų.

Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą (iki 140 mln. eurų), o Europos investicijų banko direktorių valdyba patvirtino ilgalaikę paskolą su „Junkerio plano“ garantija (iki 190 mln. eurų). Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola (120 mln. eurų).

Vilniaus kogeneracinė jėgainė turėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje, Kauno - 2020 metais.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Iš Europos Parlamento – palanki žinia Lietuvai dėl Ignalinos AE papildyta (15)

Europos Parlamentas ( EP ) ketvirtadienį išsakė paramą Lietuvos prašymui, kad Ignalinos...

Dėl „Brexito“ kurstomos nežinomybės krito naftos kainos (4)

Trečiadienio rytinėje prekyboje naftos kainos smuktelėjo, nes daugėjo pasaulio ekonomikos...

Lukašenka ragina Lietuvą naudotis Astravo AE (659)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šalis yra...

Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją (23)

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti...

Iš Abu Dabio grįžęs Vaičiūnas: SGD rinka dinamiška, svarbu išnaudoti kiekvieną galimybę (10)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas grįžo iš Abu Dabio, kur JAV analitinio centro...

Top naujienos

Globos namuose augančių vaikų seserys šaukiasi pagalbos: juos nori atskirti ir išvežti į užsienį (583)

„Jie nenori būti įvaikinti į užsienį ir išskaidyti po vieną, po du“, – teigė su DELFI...

Pasiūlymas uždirbti 2 tūkst. eurų atsirūgo: darbdavys nemoka pinigų, grasina susidoroti (184)

Į DELFI redakciją kreipėsi darbuotojas Marius (vardas pakeistas – DELFI), kuriam darbdavys neva...

„Žalgiriui“ – tiesos akimirka: kodėl pralaimėjimas net ir vienu tašku būtų pražūtingas? (26)

Net septyni žaidėjai iš NBA lygos – tokia yra penktadienio vakarą Kauną šturmuosiančios...

Vairuotojams siunčia skubų perspėjimą: kai kurios gatvės nepravažiuojamos, keliuose – chaosas sniego neatlaikę medžiai griuvo ant automobilių  (53)

Penktadienis daugeliui vairuotojų prasidėjo itin prastomis nuotaikomis keliaujant į darbą. DELFI...

Ore susidūrė du Rusijos naikintuvai papildyta (134)

Tolimuosiuose Rytuose įvyko dviejų naikintuvų-bombonešių „ Su-34 “ avarija. Apie ją...

Kubilius: Skvernelis perims dalį Nausėdos reitingų Prezidento rinkimuose (76)

Seimo narys, konservatorius Andrius Kubilius sako, kad premjeras Saulius Skvernelis, paskelbęs savo...

Šeimos pajamos – 2000 eurų: papasakojo, kaip išgyvena ir kam daugiausiai išleidžia (39)

Keli straipsniai pasirodė, kaip išgyvena iš 650 eurų , kaip sutaupo 400 eurų, uždirbdamas 466...

Netikrame puslapyje – šauktinių sąrašai: apsigauti galėjo ne vienas (100)

Trečiadienį šalies jaunuoliai jau galėjo sužinoti, ar šiemet yra pašaukti atlikti privalomąją...

Algis Kriščiūnas: išsirinkę pirmąjį būstą Kanaruose padarėme brangiausią klaidą (64)

„Atsibudę ryte išėjome į gatvę ir supratome, kad padarėme turbūt brangiausią klaidą...

Šaldytuvai, lėktuvai ir kariai: blogiausiam scenarijui ruošiasi net patys britai (31)

Nors niekas to nenori, visi supranta, kad ruoštis Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš ES be...