Dokumente numatyta, kad „Lietuvos dujų“ veiklų ir nuosavybės atskyrimas turi būti baigtas lygiai po trejų metų – 2014 m. spalio 31 d.
„Priėmus įstatymus buvo inicijuotos derybos su abiem akcininkais – „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ dėl šio plano parengimo. Derybos vyko pakankamai intensyviai ir ilgai, realiai pagrindinė jų dalis baigėsi vakar naktį. (...) Tai mes laikome didžiuliu proveržiu. Be abejo, planui turės būti pritarta visų trijų akcininkų. Aš tikiuosi, kad vėlesniuose etapuose įsijungs ir „Gazprom“. „Gazprom“ kol kas derybose nedalyvavo, įvairiais argumentais jie stengėsi nedalyvauti ir nedalyvavo – po posėdžio žurnalistams sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Jo nuomone, tokia bendrovės pozicija susijusi su nepasitenkinimu Europoje dėl aukštų jos tiekiamų dujų kainų.
„Tai aš siečiau su bendra „Gazprom“ pozicija, kadangi dujų kainų klausimas yra kilęs visai Europai ir „Gazprom“ dėl šios priežasties nepritaria trečiojo paketo įgyvendinimui. Tai yra Europos sąjungos ir „Gazprom“ santykis platesne prasme. Mūsų atveju įstatymai priimta, priimta tvarka ir jos turi būti laikomasi“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Jo teigimu, jei „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“ nevykdytų patvirtinto plano, veiklų atskyrimas nevyktų. Tačiau šis akcininkas negalėtų dalyvauti priimant strateginius sprendimus.
„Tie akcininkai, kurie nevykdo Trečiojo energetikos paketo reikalavimų, išsaugotų nuosavybę, bet prarastų balsavimo teisę darant strateginius sprendimus, tokius kaip dujų jungties statyba su Lenkija“, – tvirtino ministras.
Planuojama, kad turėtų būti sukurta antrinė „Lietuvos dujų“ bendrovė – perdavimo sistemos operatorius, kuri valdys magistralinius dujotiekius.
Pagrindiniu šios bendrovės akcininku planuoja tapti valstybė.
Ministras neatmeta, kad perdavimo sistemos operatoriumi galėtų tapti ir kitas investuotojas.
Vyriausybės patvirtintame plane numatyta, kad iki kitų metų balandžio „Lietuvos dujos“ Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai turėtų pateikti konkretų atskyrimo planą.
O 2013 m. liepą turėtų būti įgyvendintas teisinis ir administracinis įmonės atskyrimas.
DELFI primena, kad Lietuva nusprendė įgyvendinti Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą, kuriame numatyta, kad negali vienas akcininkas valdyti ir dujų gamybos, ir perdavimo, ir skirstymo. Šių nuostatų įgyvendinimas įtvirtintas Seimo priimtame Gamtinių dujų įstatyme.
„Gazprom“ yra padavusi į Lietuvą į Stokholmo arbitražą, kad šis uždraustų Lietuvos teismams spręsti bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo. Energetikos ministerija šį žingsnį vertina kaip norą daryti spaudimą dėl dujų sektoriaus pertvarkos. Savo ruožtu Lietuva kreipėsi į EK dėl „Gazprom“ esą nesąžiningai nustatomų dujų kainų. Šiuo metu už dujas Lietuva moka vieną didžiausių kainų Europoje ir neturi galimybių jų gauti iš kitur.
Šiuo metu, „Lietuvos dujų“ pateikiamais duomenimis, 2009 m. pabaigoje 38,9 proc. jos akcijų valdė „E.ON Ruhrgas International“, 37,1 proc. – „Gazprom“, 17,7 proc. – Valstybės turto fondas, 6,3 proc. – smulkieji akcininkai.
Iš Lietuvos Vyriausybės šios bendrovės akcijų „Ruhrgas International“ nusipirko 2002 m., o „Gazprom“ – 2004 m.
