„Šiuo metu grėsmės lygis yra pakeltas. (...) Grėsmės lygis buvo pakeltas, kai „Wagner“ buvo dislokuotas Baltarusijoje, paskui, reaguojant į pasikeitusią situaciją, buvo koreguotas grėsmės lygis. Dabar jis vėl yra pakeltame lygyje“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Reaguojant į valstybei kylančias grėsmes, mūsų teisėsaugos institucijos dirba, reaguodamos į tai, koks yra grėsmės lygis. Reaguojant į šitą situaciją, mes taip pat iš karto sureagavome – buvo duotas mano pavedimas pirmiausia Viešojo saugumo tarnybai (VST), kad pakeltų parengties lygį“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Anot jos, saugumui užtikrinti buvo pasitelkti ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai bei kariuomene.
„Taip pat yra pasitelktos kitos institucijos – šuo atveju tai yra policijos patruliavimas papildomas, taip pat VSAT, jeigu kalbėti apie suskystintų dujų terminalo apsaugą, kadangi turime tam reikalingą techniką – patruliuojama iš VSAT pusės“, – sakė A. Bilotaitė.
„Ir bendradarbiaujame su mūsų kitomis institucijomis, pirmiausia, kariuomene, ir užsienio partneriais“, – teigė politikė.
A. Bilotaitės teigimu, siekiant sustiprinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje apsaugą, sprendžiami visi technologiniai klausimai.
„Yra sprendžiami klausimai tiek po vandeniu, tiek virš vandens – į tai yra atsižvelgiama. Tiek technologiniai, tiek kitokie mūsų tarnybų sprendimai yra daromi tam, kad būtų užtikrintas mūsų strateginių objektų apsaugos atitinkamas lygis“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė.
Visgi, A. Bilotaitė nepanoro detalizuoti, kokie sprendimai dėl kitų strateginių šalies objektų buvo priimti trečiadienį vykusiame Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdyje.
„Detalių nenorėčiau atskleisti, kadangi klausimas susijęs su mūsų strateginiais objektais, tai būtų ne tas formatas, kad būtų galima viešai atskleisti tokius dalykus“, – teigė ministrė.
„Noriu patikinti, kad mūsų valstybės institucijos glaudžiai dirba, bendradarbiauja ir dėlioja atitinkamus sprendimus pagal mūsų grėsmės lygį“, – akcentavo ji.
Trečiadienį Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdyje nutarta dažninti patruliavimą prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei jūros vartų Klaipėdoje.
Taip pat nutarta dėl bendradarbiavimo stiprinimo su šalimis sąjungininkėmis Baltijos jūroje esančių strateginės reikšmės objektų apsaugos srityje, tolimesnio šio klausimo aktualizavimo tarptautiniuose formatuose. Posėdis surengtas reaguojant į Baltijos jūroje įvykusį Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio pažeidimą.
Taip pat susitikime aptartos vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonės didinant strateginės reikšmės energetikos objektų saugumą, jų įgyvendinimo pažanga, saugumą užtikrinančių Lietuvos institucijų bendradarbiavimas.
Pažymėtina, jog strateginių energetikos objektų apsauga tęstinėmis priemonėmis stiprinama nuolat, papildomų apsaugos priemonių imtasi nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios bei „Nord Stream“ dujotiekio sprogimo 2022 m.
Lietuvos institucijos palaiko Suomijos ir Estijos partnerių iniciatyvą pradėti visapusišką tyrimą dėl incidento priežasčių ir aplinkybių.
Kreivys: bus diegiama speciali įranga strateginiams objektams po vandeniu stebėti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad bus įsigyta speciali įranga, skirta Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalui stebėti. Kol kas, sako ministras, specialiosios tarnybos strateginio objekto apsaugą užtikrina stebėdamos situaciją „ant vandens“.
„Šiai dienai, mano žiniomis (povandeninio stebėjimo – ELTA), nevykdo, bet kaip girdėjau, mes diegiame specialią įrangą, kuri iš karto parodys, kokia yra padėtis jūros dugne ir galėsime stebėti“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Šiuo metu yra pradėti pirkimai visos įrangos ir planas vyksta jau gerus metus“, – teigė ministras.
Anot jo, įranga automatiškai fiksuotų „bet kokį judėjimą po vandeniu“. Paklaustas apie konkrečią pirkimo įgyvendinimo datą D. Kreivys teigė, kad užtrunka viešieji pirkimai.
„Viešieji pirkimai galioja ne tik kelių tiesimui, bet ir šios įrangos pirkimui. Ta prasme, tai užtrunka“, – akcentavo jis.
Sekmadienį apie 2 val. nakties Suomijos ir Estijos dujų perdavimo tinklų operatoriai „Gasgrid Finland Oy“ ir „Elering“ šalis jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ užfiksavo slėgio nukritimą.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto antradienį pareiškė, kad nuotėkis, dėl kurio teko uždaryti per Suomijos įlanką nutiestą 77 km ilgio dujų jungtį, tikriausiai įvyko dėl „išorinio“ veiksnio. Neatmetama, kad prie to galėjo prisidėti Rusija.
„Matome, kad tikrai situacija aplink infrastruktūrą, ypatingai jūroje, yra pavojinga“, – incidentą žurnalistams komentavo ministras, pažymėjęs, jog rusiški laivai šalia NATO infrastruktūrą jūroje plaukioja nuolat.
„Informacijos nuolat gauname apie Rusijos laivus, kurie yra neva moksliniai ir besitrina aplink energetinę infrastruktūrą tiek Baltijos, tiek Šiaurės jūroje. Ir be abejo, tiek NATO, tiek šalių narių tarnybos tuos dalykus seka, mato. Bet kaip šis atvejis rodo, ne visa laiką pavyksta padaryti kažką“, – sakė D. Kreivys.
Anot ministro, incidentas parodo, kad NATO turi stiprinti povandeninę objektų apsaugą atviroje jūroje: „kur prieinamumas yra labai lengvas ir rusų laivai gali trintis kur jie nori“. Kartu ministras patikina, kad ir dabar objektai stebimi, tačiau dėl intensyvaus laivų eismo atpažinti galimas grėsmes gali būti sunku.
„Ir šiuo metu yra stebima, negalima sakyti, kad šis įvykis nebuvo stebimas. Bet šimtai laivų plaukia šituo keliu ir ar vienokiu būdu (jungtis – ELTA) užkabinta iš išorės stipriu inkaru, ar krovininiu laivu, neaišku, bet maskuojantis tai yra įmanoma“, – sakė jis.
D. Kreivys teigė, kad be Energetikos, Krašto apsaugos ir Užsienio ministerijos su tarptautiniais partneriais siekia „suburti ratą valstybių, kurios aktyviau įsijungtų į teritorinėje jūroje esančios infrastruktūros apsaugai“.
D. Kreivio teigimu, Lietuvoje saugomas SGD terminalas, dujų ir elektros jungtys su Lenkija (GIPL bei „LitPol Link“), taip pat „visos pagrindinės pastotės, skirstyklos“. Ties šių objektų apsauga dirbama, patikina ministras.
„Lietuva jau pirmosiomis karo dienomis nusprendė dirbti dviem kryptimis. Viena iš jų yra energetinių resursų tiekimo užtikrinimas, kita yra šių objektų apsauga. Ir planas yra gerokai pažengęs, nes įmonės perkasi antidronines sistemas, sonarines dugno priežiūros sistemas. Taip pat yra projektuojami ir nuo smūgių ir sprogimų specialios sienelės transformatoriams“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, nuo plataus masto Ukrainoje pradžios padažnėjo įtartinų incidentų prie strateginių Lietuvos objektų, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūros.
„Vienas atvejis buvo toks, kai žmogus, važiavęs į šunų parodą, atsidūrė prie (...) „LitPol Link“ ir ten fotografavo. (...) Čia karo pradžioje buvo toks incidentas ir jų buvo ne vienas“, – teigė ministras.
„Jie visą laiką turi alibi“, – pažymėjo D. Kreivys.
D. Kreivys pažymėjo, kad „bet kokiu atveju“ „Balticconnenctor“ buvo pažeistas dėl „išorinio veikimo“.
Pasak ministro, energetinis regiono saugumas dėl incidento nenukentės, Baltijos šalys, kaip ir Suomija turi alternatyvius, suskystintųjų gamtinių dujų pajėgumus.
Tyrimą dėl „Balticconnector“ pažeidimo atlieka NATO. Suomijos dujų tinklo operatorė taip pat pradėjo dujotiekio patikrą ir matavimus, siekiant nustatyti žalos vietą ir mastą.
„Balticconnector“ yra vienintelis dujų importo į Suomiją kanalas, išskyrus SGD, nes 2022 metų gegužę, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, importas iš Rusijos buvo sustabdytas.
Uždarius „Balticconnector“ dujų tiekimas Baltijos šalyse ir Suomijoje yra stabilus, poreikį užtikrina Klaipėdos SGD terminalas, bendras Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL, Inčiukalnio gamtinių dujų saugykla bei SGD terminalas Suomijoje.
Reaguodamas į incidentą D. Kreivys antradienį pranešė, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi, tačiau šalies tarnybos sustiprino strategiškai svarbių objektų apsaugą.
Praėjusiais metais, tvyrant geopolitinei įtampai ir Maskvai sumažinus dujų tiekimą Europai, Baltijos jūroje įvyko keletas povandeninių sprogimų, per kuriuos trūko trys dujotiekiai, kuriais gamtinės dujos iš Rusijos buvo tiekiamos į Vakarų Europą.
