Gegužės 15–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 procentais nuo 82 Eur / MWh iki 79 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje elektra pigo 8 proc. ir praėjusią savaitę jos kaina siekė 62 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę augantį elektros energijos suvartojimą Lietuvoje padengė padidėjusi vietinė generacija. Apie 38 proc. elektros energijos poreikio pasigaminome patys, o likusius 62 proc. importavome. Daugiausiai augo vėjo elektrinių generacija, kuri per savaitę padvigubėjo nuo 15 GWh iki 30 GWh. O saulės jėgainės šeštadienį 12 val. pagerino valandinės generacijos rekordą, dabar jis siekia 496 MW“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Įdomi situacija rinkoje susiklostė sekmadienį, kai Lietuvos zonoje elektros kaina didžiąją dalį dienos svyravo apie 0 Eur / MWh, o sekmadienį 16 val. ji buvo neigiama -1,11 Eur / MWh. Vokietijoje tą dieną elektros kaina buvo nukritusi net iki -41 Eur / MWh, o Nyderlanduose 13 val. ji kainavo -76 Eur / MWh. Tokios žemos kainos susidaro esant mažam elektros suvartojimui ir perteklinei generacijai“, – pastebi L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. nuo 182 GWh iki 194 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 79 GWh elektros energijos – 34 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 59 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę be dvigubo vėjo generacijos augimo (nuo 15 GWh iki 30 GWh), stipriai išaugo ir šiluminių elektrinių generacija. Ji padidėjo nuo 7 GWh iki 16 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 6 proc. nuo 18 GWh iki 17 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 13 proc. nuo 15 GWh iki 13 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 38 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 22 proc., o kitos elektrinės – 4 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 62 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 11 procentų, nuo 178 GWh iki 159 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 58 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. iš Latvijos, o likę 6 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 proc. nuo 42 GWh iki 31 GWh. 99 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likęs 1 procentas į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 52 proc. Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 78 proc. Lietuvos kryptimi.
