Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 55,2 Eur/MWh. Anot „Litgrid“, elektros energijos kainos augimui regione įtakos turėjo antrą savaitę iš eilės augusi apyvartinių taršos leidimų kaina, sumažėjusi hidroelektrinių generacija bei augusi anglimi kūrenamų elektrinių generacija Vokietijoje.
Elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 4 proc., Latvijoje – 3 proc. ir Estijoje – 1 proc. Įtakos pokyčiui turėjo elektros energijos srautų persiskirstymas.
Baltijos šalys kartu pasigamino 53 proc. viso jų elektros energijos suvartojimo (270 GWh). Baltijos šalyse mažėjo visų tipų elektrinių generacija – 32 proc. krito vėjo elektrinių, 19 proc. šiluminių bei 8 proc. hidroelektrinių generacija. Bendras šalių elektros suvartojimas augo 2 proc. ir siekė 512 GWh.
Estijos vietinė generacija užtikrino 56 proc. viso šalies poreikio (86 GWh generacija iš 155 GWh poreikio), Latvijos – 79 proc. (104 GWh iš 132 GWh) ir Lietuvos – 35 proc. (79 GWh iš 226 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 49 proc. iki vidutinės 71 MWh generacijos, Latvijoje – 37 proc. iki 18 MWh, o Lietuvoje – 20 proc. iki 159 MWh.
Kaip praneša „Litgrid“, Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo dešimtadaliu. Daugiausia krito vėjo elektrinių (20 proc.) ir hidroelektrinių (11 proc.) gamyba. Šiluminių elektrinių generacija išliko tolygi.
Hidroelektrinių generacijos sumažėjimui įtakos padarė antrą savaitę iš eilės fiksuotas Kauno hidroelektrinės ir Kruonio HAE generacijos sumažėjimas.
Lietuva 40 proc. elektros energijos pasigamino iš šiluminių elektrinių, 34 proc. – vėjo elektrinių ir 26 proc. hidroelektrinių.
Kaip teigiama pranešime, po dviejų savaičių mažėjimo importo srautas išaugo ir sudarė 65 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros energijos.
Daugiausia importuota iš trečiųjų šalių (56 proc.), Švedijos (41 proc.) ir Latvijos (2 proc.). Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 180 proc. – didžiausias 18 proc. augimas fiksuotas Latvijos kryptimi. Daugiausia eksportuota į Lenkiją (60 proc.) ir į Latviją (40 proc.).
