aA
Praėjusį mėnesį vykusi tarptautinė statybų ir nekilnojamojo turto paroda „Resta“ eilinį kartą parodė, kaip godžiai lietuviai ieško informacijos apie statybų naujoves, kaip drąsiai planuoja statybas vadinamuoju ūkio būdu ir koks lengvas grobis jie yra talentingiems pardavėjams. Taip pat – žaliosios energijos pardavėjams.
Saulės ir vėjo jėgainės
© "Statyba ir architektūra"

Taupome sąnaudas, bet ne energiją

Prieš dvejus metus įkurtos viešosios įstaigos – Žaliosios energetikos centro (ŽEC) – vadovas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis pripažino, kad neatsakingas atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų ir pardavėjų darbas siekiant pelno – netinkamas, neracionalus jų taikymas – gali diskredituoti žaliosios energetikos idėją.

„Lietuvoje šiandien yra tikrai daug įvairiausių atsinaujinančių energijos šaltinių rangovų ir gamintojų – pradedant fotovoltinių saulės elementų ar saulės kolektorių, baigiant vėjo jėgainių. Ir kai žmogus sugalvos statyti namą, iškart bus užverstas siūlymais nuklijuoti fotovoltiniais elementais visą fasadą. Jei nueis pas vėjininkus, jam bus pasiūlyta sklypo kampuose pastatyti po kelis ventiliatorius. Tas pat – ir su geoterminiu šildymu. Bet žmogui reikia, kad kas nors pasakytų, kas objektyviai būtina jo konkrečioms sąlygoms“, – sakė V. Levickis.

Kaip tik tai inspiravo Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją kurti edukacinio pobūdžio projektą – ŽEC, kuriuo būtų imtasi visuomenės švietimo atsinaujinančių energetikos sprendimų klausimais. Užduočių ŽEC turi daug: pradedant įstatymų bazės, susijusios su alternatyviaisiais energijos ištekliais (AEI), aiškinimu, baigiant energijos taupymo kultūros propagavimu.

„Komplikuota ir nuolat besikeičianti atsinaujinančių energijos išteklių įstatymų bazė paprastam žmogui tampa panaši į raketų mokslą. Be to, mes visiškai neturime energijos taupymo kultūros. Kalbu ne apie nereikalingos lempos išjungimą, bet apie važiavimą į darbą ne nuosavu automobiliu. Kalbu apie tai, ar pirkdami kokį nors produktą įvertiname, kokia jo pakuotė ir kaip ją teks utilizuoti, – komentavo V. Levickis. – Mūsų elgsenoje, kad ir kokį projektą plėtotume, nė nebūna taupymo dedamosios. Net ir verslo projektuose – jie orientuoti tik į tai, kaip taupyti sąnaudas. Bet kiek konkretus sprendimas gali sutaupyti energijos, mes nevertiname, nors tai įprasta daugelyje Europos šalių.“

Informacija – ne iš knygų

Pasaulyje seniai ne naujiena demonstraciniai įvairių rūšių projektai, kur susipažinti su reikšmingomis technologijomis žmonės gali pamatydami savo akimis ir net pačiupinėdami. Tokį patikrintą metodą pasiryžo taikyti ir ŽEC steigėjai – Lietuvai jie po kelerių metų žada pristatyti energinių sprendimų rumšiškes. Vienas gražiausių tokios rūšies projektų, visuomenės žaliojo ugdymo priemonė, V. Levickio vertinimu, yra Danijos mieste Hurup Thy nuo 1986 metų veikiantis „Nordisc Folkecenter“ – Šiaurės šalių liaudies centras.

Čia demonstruojamos beveik visos atsinaujinančiosios energijos rūšys (pavyzdžiai daugiausia orientuoti į smulkiųjų ir vidutinių gamybos įmonių poreikius), yra ir ekologiškų – šiaudais dengtų, požeminių ir pan. – namų pavyzdžių. Žodžiu, žmogus tokiame centre gali susipažinti su visomis AEI panaudojimo galimybėmis. Be to, visoms amžiaus grupėms siūloma interaktyvių užsiėmimų. Viskas organizuojama taip, kad būtų galima prasmingai praleisti gerą pusdienį.

Tokių tikslų sau kelia ir prie Vilniaus kurti pradedamo centro iniciatoriai. V. Levickis įsitikinęs, kad toks centras – viena patraukliausių priemonių, padėsiančių užsiauginti kartą, kuri suvoks atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo prasmingumą. „Pavyzdžiui, Danijoje dabar – ekologiškos kultūros bumas. Danai labai žiūri, iš ko perka, ką perka, kaip pagaminta ir kaip įpakuota. Bet tai – ilgas procesas. Ir toks centras tokiame procese būtų labai svarbus“, – sakė ŽEC vadovas.

Įkurdins buvusiame poligone

ŽEC įkurtas drauge su viešąja įstaiga Alantos technologijos ir verslo mokykla, vienas centro dalininkų yra Vilniaus savivaldybė. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas seniai nebenaudojamame kariniame Vismaliukų poligone. „Šiandien jau pradedame rengti detaliuosius planus, jaučiame nemažą susidomėjimą iš Lietuvos ir ne tik verslininkų. Jie mielai pastatytų savo demonstracinius stendus ir net priklausomai nuo srauto, kurį sugebėtume užtikrinti, atsiųstų specialistų, kurie galėtų pasakoti apie tam tikras technologijas“, – pasakojo V. Levickis.

Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek stabdo veiksmą – finansavimo klausimas. „Galiu įtikinti verslą pastatyti stendą, bet negaliu įtikinti nutiesti kelią. Čia reikia ir iki vartų privažiuoti, ir stovėjimo aikštelių įrengti“, – sakė ŽEC vadovas. Vilniaus savivaldybė irgi neturi tam lėšų. V. Levickis tikisi, kad projektui pasiseks gauti paramą iš 2014–2020 metais Lietuvą pasieksiančių Europos Sąjungos pinigų – projektas tiktų Nacionalinės pažangos programai, kurios vienas prioritetų yra švietimas ekologinėmis ir energijos taupymo temomis.

Ekologiškai ekonomiškos idėjos

ŽEC įkūrėjai supranta: jis bus efektyvus tiek, kiek žmonės norės jį lankyti. „Mes labai stengsimės, kad norėtų, – patikino V. Levickis. – Kad čia važiuotų ir galvojantieji apie savo namus, ir mokiniai, jaunimas. Kad savo tėvams galėtų pasakyti ir patys žinotų, kuo skiriasi vienas nuo kito įvairūs energijos šaltiniai, kaip juos kombinuoti, į ką reikėtų atsižvelgti, galų gale – kad taip keistųsi jų pačių taupymo kultūra. Mes norime ugdyti ekologiškai ekonomišką žmogų, kuriam būtų įprasta galvoti, kaip racionaliai naudoti energiją.“

ŽEC vadovai skaičiuoja, kad jei pasisektų pradėti statybas 2014 metų antroje pusėje, po pusantrų ar dvejų metų jau būtų galima į demonstracinį centrą kviesti lankytojus. „Vėliau jį dar būtų galima plėsti, bet atidarant jau reikia turėti sutelkus tam tikrą patrauklių objektų masę. Nes niekas nevažiuos žiūrėti vieno demonstracinio stendo ar vienos saulės jėgainės“, – komentavo centro vadovas.

Kaip parduoti renovaciją?

Būsimos demonstracinio projekto vietos analizė paakino pagalvoti apie dar vieną veiklos sritį – renovacijos idėjos pardavimą. ŽEC vadovai svarsto galimybę modernizuoti kaimynystėje esantį daugiabutį, kurio dauguma gyventojų – buvusių karininkų šeimos.

„Antro tokio Vilniuje turbūt ir nėra – tai daugiabutis tyruose, atskirtas nuo centralizuotų tinklų, kanalizacijos, vandentiekio ir pan. Žmonės turi išpilamąją duobę ir vien už jos išvalymą moka po 120 litų per mėnesį, nepaprastai didelės ir kitos sąskaitos, tarkime, už šiukšlių išvežimą“, – pasakojo V. Levickis.

Šiuo metu ŽEC bendrauja su daugeliu užsienio statybų, administracinių kompanijų (tarp jų – ir su viena didžiausių Austrijos daugiabučius administruojančių įmonių, kuri norėtų imtis Lietuvoje renovuoti daugiabutį iki pasyviojo namo standartų), ieškodamas galinčių paversti unikaliai keistą daugiabutį pavyzdingai taupiu energijos naudotoju.

„Galbūt reikėtų svarstyti kokio nors daugiabučio centrinėje sostinės dalyje sutvarkymą, bet Vismaliukų variantas priimtinas kaip galimybė sutelkti vienoje vietoje kelias problemas“, – aiškino V. Levickis. Tiesa, šis variantas itin brangus, todėl priimti galutinį sprendimą neskubama.
Ar šio namo gyventojai bus nusiteikę reprezentuoti modernizacijos idėją, ar pajėgs tapti jos pardavėjais – kitas klausimas. Bent jau permainų, tiki

V. Levickis, jie tikrai norės – milžiniškos sąskaitos yra geras argumentas joms ryžtis. O kaip demonstracinis galėtų būti naudojamas kad ir vienas iš dabartinių šeimininkų įsigytas butas.

Pirmoji patirtis

Bendrovės „Eika“ sostinėje pastatyta mažaaukščių namų gyvenvietė – Santariškių namai – galėtų būti alternatyviųjų energijos išteklių technologijų taikymo praktikoje pavyzdys. „Eika“ pirmoji Vilniuje pastatė ne individualųjį, bet daugiabutį namą su geoterminiu šildymu. Žemės gelmių šilumai išgauti įrengti septyni 100 metrų gylio gręžiniai, iš kurių šilumos zondais gaunama šiluma. Žemės gelmių šiluma jais keliauja į bendrą katilinę, skirtą 22 butams, esantiems dviejuose namuose, apšildyti. Jeigu žemės gelmių šilumos nepakanka gyventojų poreikiams, į sistemą įsijungia kombinuotas dujų katilas.

Išankstiniais nekilnojamojo turto plėtotojų skaičiavimais, geoterminis šildymas turėjo padengti iki 45 proc. namo gyventojų šilumos ir karšto vandens ruošimo poreikių. Rezultatai, pasak statybų bendrovės „Eika“ plėtros direktoriaus Domo Dargio, viršijo lūkesčius. Nuo 2012-ųjų lapkričio iki 2013 metų balandžio šių namų gyventojai mokėjo 45,6 proc. mažiau už šildymą ir karšto vandens ruošimą nei gyvenantieji tokio pat tipo namuose, kuriuose šildymas tiekiamas centralizuotai.

Dar viena naujovė tame pat Santariškių namų kvartale – saulės energijos naudojimas šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Saulės energija naudojama trijuose mažaaukščiuose daugiabučiuose „Mėta“. Šių namų gyventojai tikėjosi sutaupyti iki 30 proc. šildymo ir karšto vandens ruošimo sąnaudų. Vienus metus veikianti sistema padengė 30,6 proc. sąnaudų. „Vadinasi, pasirinkti sprendimai buvo teisingi ir tinkamai adaptuoti šio tipo namuose“, – atkreipė dėmesį D. Dargis.

SA.lt (Statyba ir architektūra)
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Energiją taupančiam verslui – 13 mln. eurų parama

Energijos taupymo priemones įdiegusios ir jos vartojimo auditus atlikusios privataus sektoriaus...

Lietuva atnaujino elektros rinkos plėtros planą

Lietuva atnaujino elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą, atsižvelgdama į Europos Komisijos...

„Klaipėdos nafta“: Lietuvai verta investuoti į SGD degalines (7)

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą turinčiai Lietuvai reikėtų kurti SGD degalinių...

Degalai Vilniuje per savaitę pabrango, Rygoje ir Taline – atpigo (6)

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Vilniuje per paskutinę liepos mėnesio savaitę pabrango, tuo...

Lenkija skyrė „Gazprom“ 50 mln. eurų baudą už nebendradarbiavimą tiriant „Nord Stream 2“ (9)

Lenkijos antimonopolinė tarnyba UOKiK skyrė Rusijos dujų milžinei „ Gazprom “ 213 mln. zlotų...

Top naujienos

Vilniaus meras atsakė, kam reiktų ruoštis rugsėjį: tik tokiu būdu pavyktų išvengti visiško uždarymo (89)

Lietuvoje daugėjant koronaviruso atvejų, atsiranda vis daugiau iššūkių, kaip seksis pasiruošti...

Pokyčiai Pinskaus karjeroje: taps ekonomikos ir inovacijų ministro patarėju (311)

Nuo antradienio ekonomikos ir inovacijų ministrui, socialdarbiečiui Rimantui Sinkevičiui...

Gyventojai priversti mokėti už privačias medicinos paslaugas: tikina, kad kitos išeities tiesiog nebėra (305)

Lietuvoje jau baiminamasi antrosios koronaviruso bangos, tačiau visai neseniai užbaigtas karantinas...

Nedidelės gamybinės įmonės Šiauliuose vadovas: pasisekė, kad nusipirkome medžiagų dar prieš karantiną (5)

Šiauliai gali pasididžiuoti ne tik didžiuliais gamintojais , bet ir nedidelėmis įmonėmis,...

Žmonės toliau traukia gyventi į kaimą, bet vieno tipo sodybos mažai kam reikalingos kuriuos regionus renkasi ieškantys ramybės (155)

Pasibaigus karantinui lietuviai toliau žvalgosi į kaimą – tęsiasi sodybų ir vienkiemių pirkimo...

Stilistė atvertė kortas: dešimt balų, jei savo spintoje turite šiuos drabužius (27)

Jei stilistės Agnės Gilytės paklaustumėte, iš ko susideda kokybiška spinta, ji nemirktelėjusi...

„TikTok“ galėtų tapti „Microsoft“ dešimtmečio sandoriu: Timas Culpanas

Pirmiausia šį tą išsiaiškinkime: „Microsoft Corp.“ perkamas „ TikTok “ nėra vertas 50...

Regimantas Dima

Anglija po Brexito, Megxito, Boriso vadovavimo ir visų kitų nelaimių. Ar ji dar egzistuoja?

Autorius ilgai sėdėjo sėdėjo sėdėjo savo supamajame krėsle namo terasoje. Bet kiek galima...

Andrius Šedžius ir dvigubai jaunesnė jo mylimoji Erdvilė Pilvinytė laukiasi vaikelio (60)

Kelerius metus romantiškus santykius puoselėjantys ir kartu gyvenantys Andrius Šedžius bei...

Užpuoliko sumušta TV laidų vedėja: pusnuogis naktį įsiveržė į vagoną ir bandė išprievartauti sūnaus akivaizdoje (24)

Ukrainos televizijos laidų vedėja Anastasia Lugova (28 m.) socialinio tinklo „Instagram“...

|Maža didelių žinių kaina