Lietuva tikisi sutarti su latviais ir estais dėl ankstesnio išėjimo iš rusiškos sistemos: paskaičiavo traukimosi kainą vartotojams

Lietuvoje dar nepriimtas sprendimas trauktis iš vadinamosios BRELL sutarties, Baltijos šalims ketinant atjungti elektros energetiką nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungti prie Europos. Lietuva nori ankstinti (de)sinchronizacijos projektą, tačiau estai ir latviai siūlo neskubėti. Lieka kelios savaitės, kol užsivers laiko „langas“ dėl BRELL, tuomet teks laukti kitų metų.

„Matome, kas vyksta Ukrainoje, žudomi žmonės, mėtomos bombos, tiesiog su agresoriumi dirbti kartu vien dėl to, kad keliais centais tai apsimoka, nemanau, kad tai teisingas pasirinkimas“, – žurnalistams pirmadienį sakė perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Remdamasis poveikio rinkai ir operatyvių kaštų skaičiavimais, kuriuos atliko Lietuvos ir Latvijos operatoriai, jis detalizavo prognozuojamą sinchronizacijos poveikį vartotojų kainoms per mėnesį.

„Dėl latvių motyvų daug negirdėjau, bet ką estai sakė, jiems svarbu kaštai. Mes manome, kad tie kaštai yra labai nedideli. Yra paskaičiuota, kad estai apie 0,4 euro cento už kilovatvalandę sutaupytų likdami sistemoje su Rusija. Jeigu vidutinė sąskaita Estijoje yra 140 kilovatvalandžių, tai eilinis estas sutaupytų 60 centų per mėnesį. Nežinau, ar tai didelė suma, kad liktų su rusais kartu.

Lietuvai panašiai – apie 50 centų pabrangtų arba atpigtų priklausomai nuo to, ar liktų su Rusijos sistema, ar išeitume. 50 centų per mėnesį. Latviams – apie 1 eurą“, - sakė R. Masiulis.

Jis pabrėžė, kad svarbu matyti ir atsinaujinančios energetikos plėtros poveikį rinkos kainoms.

„Atsiminkime, kad elektros kaina priklausys didžia dalimi ne nuo šito, o kaip vystysis atsinaujinantys. Kadangi jų programa labai didelė, kuo atsinaujinančių daugiau atsiras, tuo elektra atpigs. Taip kad, realiai svarstyti, kad sinchronizacija kažką pabrangins, nėra praktiška“, - teigia „Litgrid“ vadovas.

Lietuva norėtų sinchronizuoti Baltijos elektros tinklų su žemynine Europa jau kitų metų pradžioje. Pasak R. Masiulio, „Litgrid“ specialistų vertinimu, 2024 metų pradžia yra anksčiausiai techniškai įmanoma data. Seimas neseniai priėmė įstatymą, leidžiantį paankstintą sinchronizaciją.

„Jeigu sinchronizacija būtų politinis sprendimas, ji turbūt būtų įvykdyta pernai arba dar anksčiau“, - sako R. Masiulis.

Anot jo, dar yra vilčių susitarti su estais ir latviais, bet svarstomi visi variantai, kaip elgtis toliau.

„Viltis miršta paskutinė, aš manau, kad įmanoma susitarti ir reikia diskutuoti, bet faktas tas, kas sinchronizuotis su kontinentine Europa turėtume visi trys kartu, dėl to estų sprendimas vėlinti sinchronizaciją (neankstinti sinchronizacijos – red.) tiesiogiai veikia ir mus, nes esame surišti viena virvute“, - teigia R. Masiulis.

Jis paaiškina, kad BRELL sutartį sudaro kiekviena šalis ir kiekvienais metais vasario 7 dieną galima tos sutarties nepratęsti.

„Apie tą reikėtų pranešti prieš pusę metų, iki rugpjūčio 7 dienos. Lietuva, kaip ir Latvija, ir Estija, turi teisę tos sutarties nepratęsti, jeigu nenori. O kaip darysime, visos opcijos yra ant stalo. Visi scenarijai svarstomi, šiandien negaliu komentuoti“, – sako vadovas.

Sutartis automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia, kad iš jos išeina, tačiau „kitos šalys laisvos sudaryti kitą sutartį“. Čia reikia pažymėti, kad pasitraukimas iš BRELL sutarties dar nereiškia desinchronizacijos su Rusija, tad fiziškai Baltijos šalys liktų IPS/UPS sistemoje, tačiau sutarties nepratęsimas yra svarbi sąlyga visiškai atsijungiant nuo šios sistemos.

Anot R. Masiulio, iš techninės pusės svarbiausi projektai dabar yra sinchroniniai kompensatoriai, juos ketinama baigti statyti šių metų pabaigoje, o bandyti – kitų metų pradžioje.

„Keli Estijoje, keli Lietuvoje. Net Latvijoje nereikia sinchroninių kompensatorių, sistema veikia stabiliai“, - sako „Litgrid“ vadovas.

„Delfi“ neseniai rašė, kad Baltijos šalys skirtingai mato, kada reikėtų atsijungti nuo Rusijos valdomo energetinio žiedo ir susijungti su Europa.

Estijos atstovai teigia, kad birželio viduryje Lietuvos priimtas sprendimas spartinti sinchronizaciją pažeidžia prieš kelerius metus sutartas sąlygas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos.

„Tokie pasiūlymai, kaip kad pateiktas Lietuvos parlamento, gali būti svarstomi, jeigu kuri nors iš šalių to nori, tačiau kol nėra sutarta kitaip, lieka galioti (dabartinis) susitarimas“, – estų transliuotojui ERR komentavo elektros ir dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Elering“ vadovo pareigas paliekantis Taavis Veskimagis.

Anot jo, Estija bus pasirengusi sinchronizacijai anksčiausiai 2025 metais. Iš dabartinių iššūkių jis įvardijo infrastruktūros užbaigimo klausimus ir tai, kad kyla „per didelė rizika elektros tiekimui Estijos vartotojams ir tai jiems gali kainuoti per brangiai“.