Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid‟ atstovai sako, kad Lietuvoje veikiančių elektrinių instaliuota galia šiuo metu siekia 3891 MW – teoriškai tiek elektros Lietuvoje galėtų būti gaminama vienu metu.
„Vis dėlto kiekis, kurį elektrinės iš tiesų gali pagaminti ir patiekti rinkai, yra mažesnis. Pavyzdžiui, dalis elektrinių teikia gamybos pajėgumų rezervo paslaugą – tai reiškia, kad jos yra paruoštos, jei reikėtų pakeisti sugedusią, remontuojamą elektrinę ar dėl kokių nors priežasčių atjungtą ar remontuojamą elektros jungtį su kita šalimi“, – aiškina bendrovės Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.
„Atsinaujinančių išteklių elektrinių galia priklauso nuo saulės, vėjo ar vandens lygio ir dažniausiai būna gerokai mažesnė nei maksimali‟, – priduria jis.
Prieinama galia augs
Pasak eksperto, kiek daugiausia elektros energijos visos Lietuvos elektrinės gali pateikti rinkai, nusako terminas „prieinama galia“. Ji apskaičiuojama įvertinant visus išvardytus gamybą ribojančius veiksnius. Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje gali būti gaminamas ir didesnis kiekis nei prieinama galia, jei, pavyzdžiui, operatoriaus sprendimu naudojami elektros energijos rezervai.
„Šiuo metu prieinama galia siekia 1558 MW, o nuo sausio ji išaugs iki 2008 MW. Pokytį lems tai, kad du Lietuvos elektrinės blokai, kurie šiuo metu teikia rezervo paslaugą, galės dalyvauti rinkoje teikdami izoliuoto sistemos darbo paslaugą‟, – sako „Litgrid‟ atstovas.
Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokai 2022 metais teikia tretinio rezervo paslaugą, todėl negali dalyvauti rinkoje. Nuo 2023 metų, teikdami izoliuoto sistemos darbo paslaugą, galės dalyvauti rinkoje.
Didžiąją dalį prieinamos galios šiuo metu sudaro šiluminės elektrinės (742 MW), hidroelektrinės (įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę) (500 MW). Kitų gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prieinama galia, vertinant daugiamečius istorinius duomenis, siekia 316 MW. Iš jų 162 MW generuojami vėjo elektrinėse, 154 MW – kitose atsinaujinančių išteklių jėgainėse.
Pasak „Litgrid‟, elektros energiją Lietuvai taip pat užtikrina tarpsisteminės jungtys – 700 MW galios jungtis su Švedija „NordBalt“ ir 500 MW galios jungtis su Lenkija „LitPol Link“. Lietuvos sistema taip pat yra susijungusi su Latvijos ir Estijos (nors tiesioginės jungties su pastarąja Lietuva ir neturi) sistemomis, per kurias šalį pasiekia elektra iš šių šalių ir Suomijos.
„Elektros tiekimo duomenų vaizdas nebus išbaigtas be vartojimo rodiklių. Didžiausias pastarųjų metų vartojimo pikas, užfiksuotas šių metų sausį, siekė 2233 MW, tačiau, pavyzdžiui, šį mėnesį [spalį – red.] darbo dienomis vartojimas svyruoja nuo maždaug 900 MW naktį iki 1600 MW ryte. Skaičiuojant nuo šių metų sausio 1 dienos iki dabar, vidutinis valandinis elektros energijos suvartojimas siekia apie 1380 MW‟, – sako D. Matelionis.
Brangi gamyba
„Litgrid“ teigimu, didžiąją metų dalį visą reikiamą elektrą Lietuva galėtų pasigaminti pati (išskyrus žiemą, kai elektros vartojimą išaugina jos naudojimas šildymo reikmėms ir tampa būtinas importas), tačiau tai būtų pats brangiausias sprendimas dėl turimų generacijos šaltinių. Turimas omenyje šiuo metu vis dar gana brangių dujų naudojimas šiluminėse elektrinėse.
„Siekiant pigesnės elektros energijos, didžioji dalis Lietuvoje suvartojamos elektros energijos importuojama iš Skandinavijos ir kitų Baltijos šalių, kur elektra gaminama pigesnėse atsinaujinančių išteklių ar atominėse jėgainėse‟, – teigia D. Matelionis.
Didžiausius elektros energijos gamybinius pajėgumus valdo valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės‟ antrinė bendrovė „Igničio gamyba‟.
Elektrėnų komplekso bendra galia yra 1055 MW: tai kombinuoto ciklo blokas (KCB, arba 9-as blokas) – 455 MW, taip pat du minėti rezervinės elektrinės blokai (7 ir 8 blokai) – po 300 MW. Pernai komplekse pagaminta 0,823 TWh elektros energijos, skelbia „Igničio gamyba‟ savo interneto svetainėje.
Kruonio HAE yra vadinama didžiausia Baltijos šalių baterija, tai savotiškas dviejų milžiniškų vandens baseinų „akumuliatorius‟, kurio galia yra 900 MW arba 4 agregatai po 225 MW (dalis elektrinės prieinama rinkai, dalis teikia avarinio rezervo paslaugą). Šioje elektrinėje pernai pagaminta 0,645 TWh elektros.
Kauno A. Brazausko hidroelektrinės galia yra 100,8 MW (4 agregatai po 25,2 MW). Čia praėjusiais metais pagaminta 0,29 TWh elektros.
Bendras elektros poreikis (tai yra su Kruonio HAE užkrovimu) pernai Lietuvoje siekė 13,7 TWh. Galutinis elektros suvartojimas (be Kruonio HAE užkrovimo ir be tinklų nuostolių) buvo 11,8 TWh.
Lietuva importuoja apie du trečdalius suvartojamos elektros.
