Liepą valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 60,04 Eur/MWh iki 187,18 Eur/MWh.
„Praėjusį mėnesį Baltijos regione vėjo elektrinių energijos gamyba išaugo 64 proc., saulės elektrinių elektros energijos gamyba buvo 3 proc. didesnė nei birželį. Elektros energijos srautai iš Suomijos liepą išaugo 33 proc., o srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos – 9 proc., palyginti su birželio mėnesiu.
Elektros kainų mažėjimui įtakos turėjo ir 8 proc. sumažėjusios gamtinių dujų kainos ir mažesnis elektros vartojimas“, – sakė energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina liepą mažėjo 24 proc. ir siekė maždaug 25,10 Eur/MWh.
Pasak M. Gigos, kainų mažėjimą „Nord Pool“ regione daugiausiai lėmė didesnis nei sezoninė norma kritulių kiekis Šiaurės šalyse, turėjęs teigiamos įtakos vandens srautams, vandens energijos gamybai ir Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymui, nors pripildymo lygis vis tiek liko žemiau normos. Prie kainų sumažėjimo prisidėjo ir vėjo elektrinių energijos gamyba, kuri buvo 17 proc. didesnė nei birželį.
Be to, Šiaurės šalyse elektros suvartojimas buvo 2 proc. mažesnis nei birželį ir 5 proc. mažesnis nei praėjusių metų liepą.
Liepos mėnesį Baltijos šalyse suvartota 1 914 GWh elektros energijos, o tai yra 2 proc. daugiau nei šių metų birželio mėnesį, bet 7 proc. mažiau nei praėjusių metų liepą. Lietuvoje ir Latvijoje liepą elektros energijos suvartota 9 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu laiku, atitinkamai 885 GWh ir 475 GWh, Estijoje – 554 GWh, arba 2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Baltijos šalyse pagaminta 836 GWh elektros energijos, kas yra 11 proc. mažiau nei birželį. Lietuvoje liepą pagaminta 11 proc. daugiau elektros energijos – 419 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba, palyginti su birželiu, sumažėjo 37 proc. ir siekė 110 GWh. Estijoje pagaminta 22 proc. mažiau elektros energijos nei ankstesnį mėnesį – 307 GWh.
Liepą Baltijos šalys bendrai pasigamino 44 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 47 proc., Latvijoje – 23 proc., o Estijoje – 55 proc.
