Už dažnesnį šilumos kainų perskaičiavimą balsavo 97 iš 107 posėdyje užsiregistravusių Seimo narių.
Šiuo metu šilumos kainas gyventojams galima perskaičiuoti dukart per metus, jei kuro kainos krito arba didėjo daugiau nei 15 proc.
Perskaičiuos nebūtinai kas mėnesį
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka ragino balsuoti už įstatymo pataisas tvirtindamas, kad VKEKK galės ne tik numatyti efektyvesnio darbo ir pigiausio kuro pasirinkimo užduotis įmonėms, bet ir bus galima šilumos kainas perskaičiuoti dažniau.
„Daug kas neteisingai interpretuoja, kad kas mėnesį reikės perskaičiuoti kainas. Jeigu kuro kainos nesukeis metus ar ketvirtį, jokio perskaičiavimo nebus, bet jeigu pasikeis, tai mėnesį vėluojant bus perskaičiuojama kintamoji šilumos kaina“, – žurnalistams po balsavimo sakė parlamentaras.
Jo teigimu, šilumininkai skaičiuoja, kad kintamoji kuro kainos dalis sudaro maždaug 60 proc. galutinės kainos už šildymą. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad kartu su šilumos kaina keisis ir karšto vandens kaina tiems gyventojams, kurie jį perka iš šilumos tiekėjo.
J. Veselka prognozuoja, kad nors pataisos įsigalios nuo liepos, tačiau realiai veikti pradės nuo kitų metų.
„Manau, kad artimiausią šildymo sezoną kainos dar bus kreivokos. (...) Kol sureguliuos visą mechanizmą, naują tvarką pradės taikyti po Naujųjų metų, nes reikia daug metodikų peržiūrėti, Vyriausybei patvirtinti principus“, – kalbėjo J. Veselka.
Tuo tarpu „darbietis“ Kęstutis Daukšys tvirtino, kad šis įstatymas neveiks. „Teoriškai viskas atrodys tvarkingai, bet praktiškai padaryta gudri schema ir, patikėkite, niekas šilumos kainų nesugebės perskaičiuoti kas mėnesį, nė viena įmonė nepajėgs to padaryti“, – prieš įstatymo pataisas pasisakė K. Daukšys.
„Šis įstatymo projektas iš tikrųjų yra naudingas vartotojui ir leidžiantis jautriau reaguoti į pasikeičiančias kuro kainas. Nuo VKEKK geros valios priklausys kiek dažnai tai bus daroma“, – už pataisas pasisakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Jos kolega Česlovas Juršėnas tvirtino, kad šiuo projektu yra „pajudėta pirmyn“.
Šias pataisas dar turi pasirašyti prezidentas Valdas Adamkus.
Šį sezoną kainavo 40 proc. daugiau
Šias įstatymo pataisas palaiko Vyriausybė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).
Jos prezidentas Vytautas Stasiūnas anksčiau tvirtino, kad kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje gyvuoja būtent toks modelis, kai pabrangus kurui, jo sąnaudos nedelsiant įskaičiuojamos į šilumos kainą gyventojams ir, pranešus prieš tris mėnesius, įsigalioja.
LŠTA skaičiavimu, kuras sudaro pusę pagaminamos šilumos savikainos, o, vėluojant tvirtinti naujas šildymo kainas, šilumininkai nuolat patiria nuostolius, kurie vis tiek vėliau įskaičiuojami į tarifą gyventojams.
Šiemet centralizuotai teikiama šiluma Lietuvoje vidutiniškai brango apie 40 proc.
Šį šildymo sezoną vidutinė centralizuotai teikiamos šilumos kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sudaro 25 ct/kWh, o 2007-2008 m. sezono metu vidutiniškai gyventojai mokėdavo 15,9 ct/kWh.
