Latvijos elektros tinklų valdytojos AST teigimu, visų trijų valstybių operatoriai galėtų pasirašyti susitarimą po to, kai tą padarys politikai.
„Spartesnė sinchronizacija yra politinis sprendimas. Kuomet Baltijos šalių lyderiai sutars dėl naujos datos, AST yra pasirengusi pasirašyti susitarimą su kaimyninių šalių perdavimo sistemų operatoriais“, – Eltai atsiųstame AST komentare teigė AST valdybos narys Gatis Junghanis.
Jis pabrėžė, jog 2025 m. pradžia yra anksčiausia data, kada Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa būtų įmanoma ekonomiškai ir techniškai.
„AST laikysis bendrojo techninio spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos techninio plano, kad pasiruoštų sinchronizacijai iki datos, dėl kurios bus sutarta (politiniu lygiu – ELTA)“, – pažymėjo G. Junghanis.
Savo ruožtu Estijos elektros sistemos valdytoja „Elering“ savo atsakyme teigė, kad kol kas galioja 2018 m. pasiektas Baltijos šalių ir Europos Komisijos susitarimas sinchronizuotis 2025 m. pabaigoje.
„Tai yra grafikas, kurio visos šalys nuo to laiko ir laikosi, kol kas jis nepasikeitė. Jei šis susitarimas keistųsi, tai bus padaryta politiniu lygiu“, – Eltai teigė „Elering“ atstovė Katlina Klemmer.
Pasak jos, VGT pasiūlytas sinchronizacijos terminas yra sparčiausia galima atsijungimo nuo BRELL data, kuomet šalys galėtų prisijungti prie Europos tinklų prisiimant „priimtinas rizikas“.
„Latvijos, Estijos bei Europos Komisijos ekspertai sutarė, jog 2025 m. yra pati anksčiausia data, kada Baltijos šalių prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų būtų įmanomas su priimtinomis rizikomis“, – sakė K. Klemmer.
Estijos operatorės atstovės teigimu, sinchronizuotis 2025 m. vasarį Latvijai ir Estijai pavyktų, nes šalims pavyko susiderėti su statytoju ir beveik metais paankstinti dvišalės elektros oro jungties eksploatacijos pradžią.
ELTA primena, kad pirmadienį posėdžiavusi VGT paragino Vyriausybei raštiškai susitarti su Baltijos partnerėmis dėl atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 m. vasarį, o ne tų metų pabaigoje.
Siūloma sudaryti du susitarimus – tarp politikų ir elektros sistemų operatorių.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, sudaryti raštišką sutarimą svarbu siekiant spartesnės sinchronizacijos „tęstinumui užtikrinti ir neapgręžiamumui užfiksuoti“.
VGT posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį vieši Rygoje, kur Baltijos šalių energetikos politiką kuruojantiems ministrams pristato VGT siūlomą susitarimą.
Pirmadienį žurnalistams D. Kreivys sakė, kad Lietuva techniškai pasiruošusi sinchronizuotis 2024 m. pradžioje, tačiau, jo teigimu, kompromisinis pasiūlymas pateiktas siekiant išlaikyti Baltijos šalių vienybę.
Ministras akcentavo, jog Ryga ir Talinas yra išreiškęs „labai aiškią politinę valią“ atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos 2025 m. pradžioje.
Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje (vadinamajame BRELL žiede), kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.
Lietuva siekė sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais įgyvendinti 2024 metais, dėl to svarstyta nepratęsti BRELL sutarties, kuri automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 d. Pagal ją, apie sprendimą reikia pranešti bent prieš pusę metų, t. y. iki rugpjūčio 7 d., tačiau ši Vilniaus iniciatyva nesulaukė Rygos ir Talino pritarimo.
Ruošiantis sinchronizacijai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ balandį atliko šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, be to, buvo atliktos kelios tinklo patikimumo studijos, kurios, Energetikos ministerijos teigimu, parodė, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
Pagal dabar galiojantį susitarimą su Europos Komisija, Baltijos šalys sinchronizuotis su kontinentine Europa turi iki 2025 m. pabaigos.
